Titulinis
Europos paveldo dienos
2010
2010 - 07 - 15

Europos paveldo dienų'2009 atgarsiai: Lietuvos sentikių ikonų parodos atidarymas

Resized-8WR7G-de50e4e97332e1b3d1dd77c394d00b21.jpg
Gerai žinome, kad ikona yra vienas iš ryškiausių rusų kultūros simbolių. Tačiau mažiau žinome apie tai, kad rusų sentikiams priklauso ypatingas vaidmuo sergint ir puoselėjant vėlyvosios rusų ikonų tapybos tradicijas Rusijoje ir už jos ribų. Tikėdami dvasine ikonų paskirtimi, sentikiai iki šių dienų išsaugojo pagarbą ikonoms ir kanoninės ikonų tapybos tradicijai.
 
Savitos sentikių ikonų tapybos ir garbinimo tradicijos susiklostė taip pat Baltijos šalyse ir Lenkijoje, kur jie apsigyveno dar XVII a. antrojoje pusėje ir XVIII a. Žymiausi XIX a. pabaigos ir XX a. ikonų tapytojai šiame regione buvo sentikiai Gavrilas Frolovas (1854–1930), Pimenas Sofronovas (1898–1973) iš Estijos bei sentikis Ivanas Michailovas (1893–1993) iš Lietuvos.
 
Lietuvos sentikių ikonų tapyba – tai įstabi, turtinga ir iki šiol mažai žinoma religinio meno dalis. Pažintis su ja tik prasideda. Per tris sentikybės egzistavimo Lietuvoje šimtmečius susiklostė savita ikonų tapybos tradicija. Ypatingas vaidmuo tenka Vilniui, kuris XX a. tapo svarbiu sentikių ikonų tapybos centru mūsų regione.
 
Ši paroda skirta Lietuvos Sentikių bažnyčios 300 metų jubiliejui. Joje eksponuojama daugiau kaip trisdešimt Vilniaus meistrų – Ivano Michailovo ir Georgijaus Jakovlevo – ikonų iš cerkvių ir privačių rinkinių.
 
Su Lietuva susijęs žinomo XX a. sentikių ikonų tapytojo Ivano Michailovo gyvenimas ir kūryba. Jis gimė 1893 m. Pentų kaime (dabar šiaurės vakarų Baltarusija). Pradėjo mokytis tapyti ikonas būdamas vos dvylikos. Jį mokė dėdė, žinomas ikonų tapytojas I. V. Michailovas. 1911 m. Michailovas pradėjo savarankiškai tapyti ikonas, o 1912 m. atliko pirmąjį užsakymą. 1929 m. Vilniaus sentikių bendruomenė pakvietė Michailovą, „kaip būtinai reikalingą ir vienintelį Lenkijos teritorijoje ikonų tapybos specialistą, nuolat gyventi Vilniuje ir vykdyti ikonų tapybos darbų". Jis gyveno Vilniuje 64 metus ir sukūrė daugybė ikonų sentikiams ir privačioms Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, taip pat JAV, Prancūzijos, Graikijos ir kitų šalių kolekcijoms. Jo ikonos puošia Vilniaus ir kitų Lietuvos sentikių cerkvių ikonostasus ir priebažnyčius.
 
I. Michailovo ikonoms būdinga tradicinė ikonografija ir grafinis santūrumas. Ikonų pakraščiai dažniausiai rudos spalvos, ikonų fonas – tamsios ochros atspalvio, kartais – žalias. Meistras, galima sakyti, niekada nepasirašydavo savo darbų, bet juos nesunku atpažinti iš veidų atvaizdų, būdingų drabužių klosčių ir įrašų stiliaus. Ikonų tapytojo meistriškumą labai vertino jo amžininkai, kurie pabrėždavo „meistrišką ir tikslų pagrindinio ikonų siužeto, taip pat ir visų detalių, įskaitant įrašus, perteikimą". Jis paliko ne tik didelį kūrybinį palikimą, bet ir kelis mokinius. Talentingiausi iš jų – G. Jakovlevas (Vilnius) ir N. Portnovas (Daugpilis).
 
Dabar Vilniaus mokyklos tradicijas tęsia ir kūrybiškai plėtoja Lietuvoje ikonų tapytojas Georgijus Jakovlevas (gimė 1960). Jis pradėjo mokytis ikonų tapybos pagrindų iš savo dėdės I. Michailovo būdamas 16 metų, tačiau aktyviai tapyti ikonas pradėjo tik XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Nuo to laiko Jakovlevas nutapė daugiau kaip 1000 ikonų, kurios puošia Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Rusijos sentikių cerkves ir privačias kolekcijas. Jo darbai plačiai žinomi ir pripažinti sentikių. Jakovlevo darbus atpažįsta ir kitų konfesijų atstovai. Po tarptautinės parodos „Baltijos šalių ir Lenkijos sentikių kultūra", įvykusios 2005 m. Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje, jo kūryba tapo žinoma ne tik Lietuvos, bet ir užsienio menotyrininkams bei ikonų mėgėjams.
 
Laikydamasis tradicinės ikonografijos, Jakovlevas drąsiai siekia kuo didesnio ikonų vaizdingumo, dekoratyvumo ir kompozicinės raiškos, kartais tapo originalios kompozicijos ikonas, pavyzdžiui, „Švč. Dievo Motina Užtarėja (Vilniaus sentikių bendruomenės Švč. Dievo Motinos Užtarėjos cerkvės 100 metų jubiliejus. 2001 m.)". Jo kūryboje dera iš mokytojo perimta meistrystė, nuolatinė saviugda ir gilus ryšys su sentikybės tradicija, todėl Jakovlevo darbai individualūs ir sykiu aktualūs amžininkams. Jo ikonos išsiskiria puošniu šventiniu koloritu, jis tapo mineraliniais dažais, naudoja sudėtingą paauksuotos medžiagos spaudos techniką. Pastaraisiais metais jis vis dažniau kreipia žvilgsnį į geriausius G. Frolovo ir ankstyvojo periodo P. Sofronovo darbus.
 
Jakovlevas gyvena ir dirba Vilniuje. Jis yra Vilniaus sentikių bendruomenės parapijietis ir ikonų tapytojas. 2010 m. jis švenčia savo 50-metį ir kūrybos 20-metį.
 
Parodos organizatoriai:
Vilniaus sentikių bendruomenė
Lietuvos Sentikių bažnyčios 300-ųjų metinių
minėjimo organizacinis komitetas
 
G. Jakovlevas
Pamėnkalnio galerija
 
Paskutinį kartą redaguota2014 - 11 - 05

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt

Biudžetinė įstaiga, kodas 188692688. Duomenys apie Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas