Titulinis
Naujienos
2023 - 01 - 25

Tvarkybos darbų laukia ir paminklas Klaipėdos sukilimo dalyviams

paminklas-28ac74752eee35f1904e3ad77fa5a6a2.jpg
Šiemet minimas Klaipėdos prisijungimo prie Lietuvos, Klaipėdos sukilimo šimtmetis. Seimo nutarimu 2023-ieji paskelbti Klaipėdos krašto metais. Su Klaipėdos sukilimu susijęs paminklas – nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektas, esantis Kėdainių rajone, šiemet sulauks ypatingo dėmesio. Artimiausiu metu bus pradėtas Dotnuvos dvaro sodybos ir Akademijos statinių komplekso parko tvarkybos darbai. Kaip teigė Kėdainių savivaldybės vyr. specialistas Edgaras Jasenka, tvarkant parką bus sutvarkytas ir šiame parke esantis paminklas, skirtas 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyviams. Parko tvarkybos darbų projektas visuomenei buvo pristatytas 2021 m.
 
Kodėl paminklas, skirtas Klaipėdos sukilimui, pastatytas Kėdainių rajone? 1919 m. rudenį Dotnuvos žemės ūkio mokykloje susitelkė patriotiškai nusiteikę jaunuoliai – Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Jie buvo ir Nepriklausomybės kovų dalyviai. 70 Dotnuvos žemės ūkio technikumo moksleivių – šaulių ir savanorių – dalyvavo Klaipėdos sukilime prieš Prancūzijos administraciją ir kariuomenę, kuri po Pirmojo pasaulinio karo Antantės valstybių sprendimu valdė Klaipėdos kraštą. 1923 m. sausio mėnesį Lietuvos kariuomenė, šauliai ir savanoriai pasiekė ginkluotą pergalę – lietuvių pajėgos kontroliavo Klaipėdą ir kraštą. Klaipėdoje paminėję Vasario 16-ąją ir sulaukę Antantės šalių deklaracijos, kad Lietuva teisiškai valdys Klaipėdos kraštą. 1924 m. žemės ūkio technikumo jaunuoliai, Šaulių sąjungos nariai, vienoje Akademijos parko dalyje pastatė paminklą žuvusiems kovos draugams. Aplink jį kiekvienas dalyvis ir žygio vadovas dėstytojas Viktoras Ruokis pasodino po uosiuką. Toje vietoje, kuri buvo pavadinta Šaulių aikštele, pusračiu augo 71 medelis. Iš jų šiandien liko 14 uosių.
 
Karinėje akcijoje už Klaipėdos kraštą dalyvavo ne tik Dotnuvos technikumo šauliai, bet ir Kėdainių miesto, Surviliškio, Krakių ir Gudžiūnų valsčių šauliai ir savanoriai. Tarp dvylikos Klaipėdoje žuvusių lietuvių buvo du iš Kėdainių krašto: šaulys Florijonas Lukšys (Povilo Lukšio brolis) ir 8-ojo pėstininkų pulko leitenantas Viktoras Burokevičius. Jie abu ir šaulys Jonas Pleškys palaidoti Kėdainiuose. Budrio gatvė Kėdainiuose įamžina Klaipėdos sukilimo vyriausiojo vado, Lietuvos karininko Jono Polovinsko-Budrio atminimą.
 
Šis paminklas tarpukariu visuomenę suburdavo įvairių švenčių proga: čia žmonės rinkdavosi ne tik sausio 15 dieną, kai buvo minimos Klaipėdos „atvadavimo“ metinės, bet ir Vasario 16-osios proga, o spalio 9-ąją minėdavo Vilniaus dieną. Šaulių aikštelė ir paminklas ir dabar yra viena susibūrimo vietų per Valstybės dienas ir tautos šventes.
Plačiau apie paminklą – Kultūros vertybių registre (unikalus kodas – 16991):
https://kvr.kpd.lt/#/
 
KPD informacija
Šiemet bus sutvarkytas ir šis paminklas. Paskutinį kartą jis buvo tvarkytas 2015 m. Šalia paminklo – Mažosios Lietuvos vėliavėlės. Edgaro Jasenkos nuotrauka
 
Paskutinį kartą redaguota2023 - 01 - 25

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 [email protected]

Biudžetinė įstaiga, kodas 188692688. Duomenys apie Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas