Titulinis
Naujienos
2017 - 11 - 17

Paskelbta 2017-10-27 Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos tikrovės neatitinkančios informacijos apie Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos darbą skleidimo

Departamentas-db859d5b58f0e9ef2659319e5e808c67.jpg
Valstybinė kultūros paveldo komisija paskelbė 2017-10-27 svarstysianti sprendimą „Dėl valstybinės kultūros paveldo apsaugos sistemos pertvarkos“, kuris yra paskelbtas ir su kuriuo Kultūros paveldo departamentas susipažino bei jį išnagrinėjo. Pažymėtina, kad toks svarbus sprendimas buvo rengiamas slapta: apie jo rengimą nebuvo informuotas nei Kultūros paveldo departamentas, nei pagrindinės Lietuvos paveldosaugos organizacijos (Lietuvos Respublikos restauratorių sąjunga, Lietuvos archeologijos draugija). Negana to, šio sprendimo dėstomojoje dalyje skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija apie Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos darbą.
Reaguodami į tokį tendencingą valstybinės institucijos puolimą, teikiame šiuos atsakymus į teiginius, išdėstytus Valstybinės kultūros paveldo komisijos sprendimo projekte.
 
1 teiginys. Valstybinė kultūros paveldo komisija, vykdydama nuolatinę kultūros paveldo apsaugos įgyvendinimo stebėseną, atlikdama ekspertines analizes, nagrinėdama situaciją kultūros paveldo apsaugoje, nustatė, kad kultūros paveldo apsauga dėl esamo valstybinio kultūros paveldo apsaugos administravimo pasiekė kritinę būseną, todėl būtina esminė pertvarka.
 
1 KPD atsakymas. Valstybinės kultūros paveldo komisijos (toliau – VKPK) sprendimo projekto preambulėje pateikiamas apibendrinimas, kad kultūros paveldo apsauga pasiekė kritinę būseną yra tendencingas. Tai įrodo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD) argumentai, atsakymai, paaiškinimai, išdėstyti žemiau.
 
1 pastebėjimas. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 str. 2 p. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinį administravimą organizuoja ir už jį atsako kultūros ministras. Kultūros ministras įgalioja ministerijos padalinius ir prie ministerijos įsteigtas institucijas atlikti apsaugos funkcijas.
 
2 teiginys. Kultūros paveldo apsaugos problemų pasekmės jaučiamos plačiajai visuomenei, didėja visuomenės grupių (bendruomenių, profesionalų, verslininkų, valstybės ir savivaldybių institucijų) nepasitenkinimas valstybinių kultūros paveldo apsaugos funkcijų vykdymu, teikiami skundai teismams ir tarptautinėms institucijoms.
 
2.1. KPD atsakymas dėl visuomenės grupių (bendruomenių, profesionalų, verslininkų, valstybės ir savivaldybių institucijų) nepasitenkinimo valstybinių kultūros paveldo apsaugos funkcijų vykdymu:
2.1.1. Vystytojai. 2014 m. pasirašyta KPD ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (toliau - LNTPA) bendradarbiavimo sutartis. Šios sutarties pagrindu bendrai įgyvendinamas Autentiškumo projektas (www.autenstika.lt),atnešęs ženklių naudų kultūros paveldui. Vystytojai įvairiuose forumuose, žiniasklaidoje teigiamai atsiliepia apie KPD veiklą. Kaip gerosios praktikos pavyzdys, KPD ir LNTPA bendradarbiavimas nurodomas oficialioje UAB „Estep“ atliktoje studijoje „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos (tvarkybos) paskatų sistemos vertinimas (2015 m.), kuri buvo parengta LR Vyriausybės kanceliarijos užsakymu.
2.1.2. Vietos bendruomenės. Su daugeliu vietos bendruomenių KPD palaiko puikiausius santykius, jas konsultuoja, įtraukia į vykdomas programas, pvz. 2016 m. Europos paveldo dienų tema buvo skirta vietos bendruomenių vaidmeniui aktualizuoti. (2016 m. 125 bendruomenės surengė Europos paveldo dienų renginius, skirtus bendruomenių temai. Iš viso buvo surengta per 200 renginių, aktualizuojant per 300 kultūros paveldo objektų visoje Lietuvoje).
2.1.3. Visuomenės grupės. Tęsiant bendradarbiavimo su kitomis organizacijoms temą, galime atsakingai pareikšti, kad visuomet dėkingumo ir pozityvaus įvertinimo KPD sulaukia iš Lietuvos vyskupų konferencijos, vienijančios visas 7 Lietuvos katalikų bažnyčios vyskupijas, kitų tradicinių religinių bendruomenių, iš Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, Karaimų bendruomenės, Lietuvos muziejų asociacijos, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (pastaroji KPD direktorei Dianai Varnaitei yra įteikusi nominaciją pavadinimu „Už bendradarbiavimo tiltų tiesimą“), Kauno fortų asociacijos, daugelio kitų atskirų skaitlingų visuomenės grupių, vienijančių didelį Lietuvos piliečių skaičių.
2.1.4. Valstybės ir savivaldybių institucijos. Kalbant apie valstybės ir savivaldybių institucijų požiūrį, KPD direktorės reitingavimas žurnalo „Veidas“ apklausoje (2017 m. 7 vieta iš pusantro šimto), kurioje dalyvauja visos valstybės institucijos ir savivaldybės, įrodo, kad KPD veikla pasitikima, nes vadovo veikla neatsiejama nuo įstaigos veiklos.
2.1.5. Galima spėti, nepasitenkinimas gali būti siejamas nebūtinai su KPD. Anksčiau prieštaringai vertinamus sprendimus priėmę asmenys (Artūras Bundonis) ir padarę pažeidimus (Rimantas Bitinas) priimti dirbti į VKPK.
Pastebėjimas: Dar ankstesnėje darbinėje veikloje pagarsėjęs dėl ekspertų neigiamai vertinto „Novotel“ viešbučio statybos Vilniaus senamiestyje Gedimino pr., leidęs nugriauti Ukmergės žydų sinagogą, A.Bundonis ir šiandien prisideda prie paveldosaugos politikos formavimo. Už netinkamą pareigų vykdymą iš KPD buvo atleistas tuometinis KPD Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Rimantas Bitinas (https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/darbo-neteko-zalotojus-dangstes-vilniaus-paveldosaugininkas-rbitinas.d?id=46429229 , http://www.diena.lt/naujienos/miesto-pulsas/dvarnaite-vedejas-atleistas-nes-netyre-pazeidimu-277917 ).
Negana to, paaiškėjo, kad dalis VKPK narių nėra deklaravę privačių ir viešųjų interesų (žr. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimus ir pranešimus žiniasklaidoje: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vtek-buve-ir-esami-8-kulturos-paveldo-komisijos-nariai-laiku-nedeklaravo-interesu-56-828396 ).
2.1.6. Klaidos. Visų institucijų veikloje pasitaiko klaidų, neišvengia jų ir KPD. KPD visuomet principingai taiso padarytas klaidas. Pavyzdys: Birutės g. 40, Vilniuje atveju KPD panaikino priimtus administracinius sprendimus, leidžiančius valstybės saugomą pastatą perkelti į kitą vietą, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija minimu atveju pažeidimų nenustatė.
Kitas pavyzdys: vos paaiškėjus, kad KPD Vilniaus skyrius vilkino Abejučių pilkapiams (Švenčionių r.) padarytos žalos nustatymą, šias procedūras KPD nedelsiant atliko, o skyriaus vedėjui paskirta tarnybinė nuobauda.
 
2.2. KPD atsakymas dėl skundų teismams ir tarptautinėms organizacijoms. Skundus teismams dažniausiai inspiruoja ne Kultūros paveldo departamentas. LR Vilniaus apygardos prokuratūra į teismą dėl Trakų senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto panaikinimo (planuojamos Trakų autobusų stoties atveju) kreipėsi Trakų istorinio nacionalinio parko administracijos iniciatyva, Generalinis prokuroras į teismą kreipėsi dėl „Vienuolyno statinių ansamblio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 761, buvęs kodas G360K) Subačiaus g. 24, 26, 28 Vilniuje, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano – teritorijos ribų plano ir paveldotvarkos projekto“, patvirtinto Kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ĮV-558 ir statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, VKPK iniciatyva.
 
Tarptautinėms institucijoms skundai ateina iš neįvardintų trečiųjų šalių. Nuo paminėtų skundų niekas nėra neapdraustas, demokratinėje pilietinėje visuomenėje visi turi teisę teisėtais būdais ginti interesus. Tačiau neįvardintų trečiųjų šalių skundai – nėra neteisingumo ar neteisėtumo įrodymas. KPD gautas pavedimas išnagrinėti iš UNESCO Pasaulio paveldo centro gautą laišką dėl projekto Vilniuje, Gedimino prospektas, Dainavos g. Nr. 3 ir 5 (vystytojas UAB „Eika“, statomas viešbutis „Hilton Garden Inn“ ir daugiafunkcinis kompleksas), kaip galimai žalojančio Senamiestį, nors šis objektas yra Naujamiestyje ir senamiesčio vizualinėje apsaugos zonoje. KPD minimu atveju pažeidimų neįžvelgė.
 
2 pastebėjimas. Priešingai nei teigia VKPK, Lietuvoje besilankantys tarptautinių organizacijų ekspertai (pastaraisiais metais KPD Vilniuje surengė 2 dideles tarptautines konferencijas: Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu 2013 m. rudenį ir Europos kultūros kelių išplėstinį forumą 2016 m. rudenį), išsako pozityvius Lietuvos paveldosaugos vertinimus.
 
3 teiginys. Nors teisės aktuose ir numatytos valstybinės kultūros paveldo apsaugos funkcijos, tačiau dėl šių funkcijų priskyrimo vienai institucijai paveldosaugos būklė yra bloga ir kultūros paveldas nyksta.
 
3 KPD atsakymas: Teiginys, kad kultūros paveldas nyksta, niekuo nepagrįstas. Stebėsenos rezultatai tokio teiginio neparemia. Pastarųjų metų nekilnojamųjų kultūros vertybių ir vietovių stebėsenos, atliekamos KPD ir savivaldybių, rezultatų kasmetinis apibendrinimas 2013 - 2016 m. duomenimis, rodo fizinės kultūros paveldo objektų būklės pagerėjimą. 2013 m. labai blogos būklės fiksuota 477, 2014 m. – 319, 2015 m. - 225 ir 2016 m. – 146. Tai yra vieninteliai objektyvūs duomenys, leidžiantys spręsti apie kultūros paveldo būklę, sisteminami reguliariai atliekant kultūros paveldo stebėseną. Šią funkciją KPD ir savivaldybės atlieka, įsigaliojus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo naujai redakcijai 2005 m.
Visiems yra puikiai žinoma, kad būtent per pastarojo dešimtmečio laikotarpį, kai atsirado galimybės paveldo tvarkymui skirti ir Europos Sąjungos lėšas, buvo prikelti ir atgaivinti reikšmingiausi dvarai, bažnyčios, vienuolynai, etnografiniai kaimai ir kiti Lietuvos identitetui svarbūs istoriniai objektai. Teigiant priešingai, kartu ir kvestionuojama į kultūros paveldo objektus investuotos ES paramos svarba Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimui.
Akivaizdu, kad apibendrinimas apie blogą paveldosaugos būklę ir kultūros paveldo nykimą yra pramanas.
Kita vertus, VKPK nekelia klausimo apie ypač mažą valstybės biudžeto finansavimą, nuo kurio nemaža dalimi priklauso paveldo būklė. KPD Paveldotvarkos programoms kasmet gauna apytikriai tiek, kiek pakaktų vienam - dviem rimtesniems objektams sutvarkyti, todėl apsiribojama tik gelbėjimo darbais ir tik valstybės saugomuose objektuose (2016 m. – 4399 tūkst. Eurų, 2017 m. - 6083 tūkst. Eurų. Paveldotvarkos programą sudaro 4 priemonės - Paveldotvarkos, Bendradarbiavimo su Šv. Sostu, Žemaičių Krikšto 600 metų ir popiežiaus Jono Pauliaus II piligrimų kelio – kurių bendra suma sudaro 6 mln. 83 tūkst. eurų).
 
4 teiginys. KPD vykdo apskaitą, paveldotvarką ir kontrolę, kurias pagal darnaus valdymo principus demokratinėje valstybėje būtina atskirti. Toks funkcijų perdavimas vienai institucijai yra ydingas – suponuoja neskaidrumą, teisėtumo neužtikrinimo ir korupcijos riziką bei kultūros paveldo nykimą.
4 KPD atsakymas:
4.1. Teisėtumo užtikrinimas yra pagrindinis visų KPD priimamų sprendimų veiksnys.
4.2. Korupcijos rizikos požiūriu visos kontroliuojančios institucijos yra tokioje pačioje pozicijoje. Mažinti korupcijos tikimybę numato specialūs teisės aktai. Pvz. 2017 m. KPD patvirtino ir įgyvendina Korupcijos prevencijos priemonių planą. Pažymėtina ir tai, kad per visą savo veiklos laikotarpį pagal dabar galiojantį įstatymą vos vienai pareigūnei, tuometinei KPD Kauno teritorinio padalinio vedėjai Irenai Vaškelienei buvo pareikšti įtarimai dėl korupcijos.
4.3. Apskaitos, paveldotvarkos ir kontrolės funkcijų, kurias, kaip teigia VKPK, pagal darnaus valdymo principus demokratinėje valstybėje būtinas atskyrimas, blokštų Lietuvą į ankstyvuosius postsovietinius laikus, t.y. į laikotarpį 1990-1995 m. Tuo laikotarpiu veikė savarankiška Kultūros paveldo inspekcija, Paminklotvarkos departamentas ir jam pavaldi biudžetinė įstaiga Kultūros paveldo centras.
4.4. Rodomas priežastinis ryšys, kad paveldo būklė bloga, nes priskirta vienai institucijai, prieštarauja tikrovei. Ar nuo KPD funkcijų perskirstymo pagerės paveldo būklė? Paveldo būklė pirmiausia pagerėtų, jeigu būtų sudarytos tinkamos prielaidos jam tvarkyti ir atgaivinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama nepagrįstais projektų stabdymais. Štai duvisuomenėje plačiai nuskambėję atvejai, kuomet dėl skundų projektai buvo sustabdyti Vilniaus senamiestyje.
Maždaug prieš dešimtmetį kai kurių asmenų iniciatyva ilgam buvo sustabdytas posesijos Vilniuje, Bokšto g. 6 vystymas buvusios Savičiaus ligoninės pastatų komplekse. Skundai dėl projekto Bokšto g. 6 buvo teikiami LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, teisėsaugos institucijoms. Investuotojo Oliverio Ortizo vadovaujama bendrovė „Ogvy“ buvo priversta sustabdyti projektą kone dešimtmečiui. Kultūros paveldo departamentas buvo pritaręs techniniams projektams ir ypač džiaugėsi užsakovo atliktais itin didelio masto tyrimais, kuriems sunku surasti net analogą.
Prieš dešimtmetį aktyvūs piliečiai stabdė ir kitą projektą Vilniuje, Pylimo g. 17 buvusio „Lietuvos“ kino teatro vietoje. Vystytojai UAB „Rojaus apartamentai“ ketino atkurti istorinį užstatymą. Šiandien, užuot jau sulaukus istorinio užstatymo minėtoje vietoje, statomas naujas šiuolaikiškas Modernaus meno centro pastatas.
 
 
APSKAITA
 
5 VKPK teiginys. Bloga apskaita, esami duomenys netikslūs ir neišsamūs, nesudarytas kultūros vertybių inventorinis sąrašas, ne visoms kultūros vertybėms yra nustatytos vertingosios savybės
5. KPD atsakymas.
5.1. Kultūros vertybių registro statistika
Kultūros vertybių registre yra 31756 unikalūs kodai. Iš jų nekilnojamosios kultūros vertybės sudaro 24893 (patikslinti duomenys 13878, kas sudaro 55,8 proc.) ir kilnojamosios kultūros vertybės (6863, visų apskaitos dokumentai parengti, 100 proc.) Tokiu būdu 2017-10-24 d. duomenimis, Kultūros vertybių registre vertingosios savybės patikslintos ir reikiami apskaitos dokumentai parengti 65,3 proc. unikalių kodų.
5.2. Apskaitos proceso organizavimas.
Apskaitos darbus organizuoja KPD, nors NKPA įstatymas šią prievolę nustato ir savivaldybėms, kurios prie apskaitos prisideda labai minimaliai (VKPK tą žino, bet tendencingai nutyli).
Valstybės kontrolė, atlikusi apskaitos auditą, rekomendavo peržiūrėti prioritetus ir teikti pirmenybę Registre esančių objektų vertingųjų savybių tikslinimui bei sukurti optimalų Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų skaičių, suprasdama, kad apskaitos procesas yra ne vienadienis.
 
Be papildomų finansinių išteklių vertingųjų savybių tikslinimas negali būti užbaigtas per labai trumpą laiką, todėl ne nuo įstaigų „perstumdymo“, o nuo reikiamų išteklių skyrimo priklauso darbų apimtys.
Nežiūrint į tai, kad per pastarąjį dešimtmetį apskaitos procesams nebuvo skirti papildomi finansiniai ištekliai (išskyrus 3 etatus kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitai ir 2 etatus naujai funkcijai vykdyti – nustatyti apsaugos zonas. Visi 5 etatai skirti Kultūros paveldo centrui), KPD mobilizavo visus turimus resursus ir lyginant su 2010 metais apskaitos tempus padidino itin ženkliai (žr. diagramą „Kultūros paveldo apskaitos statistika 2006 -2016 m.“, pvz.:
2010 m. Kultūros vertybių registre patikslinta duomenų -264 vnt., o 2016 m. – 1021 vnt., efektyvumas 387 proc.
2010 m. kilnojamųjų kultūros vertybių įrašyta – 409 vnt., 2016 m.- 620, efektyvumas 151 proc.
2010 m. suteikta teisinė apsauga 118 vnt., 2016 m.- 227 vnt., efektyvumas 192 proc.
Vietoje vienos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau- Vertinimo tarybos) buvo įsteigtos 5, iš kurių dvi specializuotos (viena- archeologijos ir mitologijos paveldo, kita – memorialinių vietų paveldo). Vertinimo tarybos posėdžiauja kiekvieną savaitę.
5.3. Apskaitos planavimas ir prioritetai:
KPD, įgyvendindamas Valstybės kontrolės rekomendacijas, nuo 2010 m. prioritetą teikia vertingųjų savybių tikslinimui Registre jau esančioms vertybėms nustatyti, o ne naujų įrašymui, taip pat naikinama teisinė apsauga sunykusioms arba reikšmingumą praradusioms vertybėms.
Kultūros vertybių registro valdytojas šiandien yra LR Kultūros ministerija. Kultūros ministerija jokių priekaištų KPD dėl netinkamai tvarkomo Registro neturi.
Priešingai – Kultūros ministerija KASMET nustato KPD labai konkrečius rodiklius, kas ir kiek turi būti padaryta, pildant Kultūros vertybių registrą. KPD kasmet šiuos planus įvykdo, o kai kuriuos rodiklius ir viršija.
Pažymėtina ir tai, kad įvertindamas finansinių ir žmogiškųjų išteklių trūkumą, KPD 2015 m. pateikė paraišką Vidaus reikalų ministerijai dėl ES finansavimo „Kultūros vertybių registro duomenų teikimo paslaugos kokybės gerinimas“ 1,49 mln. Eurų poreikiui. 2016 m. ši paraiška buvo tikslinama. Tačiau iki šiol finansavimas paraiškai neskirtas. KPD pagrįstai kelia klausimą, ar VKPK su KM galėtų pasirūpinti, kad būtų sprendžiama ši konkreti problema – trečius metus tvyrantis neaiškumas dėl minėto projekto finansavimo.
Pastebėjimas. VKPK įdarbino buvusį KPD apskaitos skyriaus vedėją Artūrą Bundonį, atleistą vykdant KPD struktūros optimizaciją, mažinant vadovaujančių darbuotojų skaičių. Atleidus A.Bundonį, paaiškėjo, kad jam vadovaujant Apskaitos skyriuje buvo vilkinamas kelių šimtų anksčiau parengtų Vertinimo tarybos aktų svarstymas.
 
5.4. Kultūros vertybių registro duomenų tikslumas ir išsamumas:
Apskaitos duomenų nustatymo apimtis ir įregistravimo Registre tvarka vykdoma, vadovaujantis teisės aktais: patvirtintais įstatymais (NKPAĮ, KKVAĮ ir Valstybės informacinių išteklių valdymo), LR Vyriausybės nutarimais (Kultūros vertybių registro nuostatai), Kultūros ministro įsakymais (dėl kriterijų, dėl vertinimo tarybos aktų pildymo ir kiti).
Šių teisės aktų KPD griežtai laikosi, todėl jeigu VKPK netenkina Registre registruojamų duomenų apimtis ar procedūros, turėtų būti pateikti konkretūs siūlymai, kas yra taisytina.
 
5.5. Kultūros vertybių registro modernizavimas
KPD 2012 – 2015 m. gruodžio mėn. įgyvendino Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinės sistemos projektą (toliau – KPEPIS), kurio sudėtinė dalis buvo Kultūros vertybių registro modernizavimas.
Viešosios įstaigos „Kultūros paveldo akademija“ atlikta apklausa parodė, kad pasitenkinimas Kultūros vertybių registru ir jame teikiama informacija siekia per 70 proc.
Kultūros vertybių registre taip pat įdiegta nauja paslauga, suteikianti galimybę bet kuriam išorės vartotojui kelti savo informaciją, fotofiksaciją. Šia paslauga nuo jos įdiegimo buvo pasinaudota 1094 kartus, Kultūros vertybių registrą visuomenė papildė apie 3000 naujų nuotraukų. Taigi sudaryta galimybė visuomenei tiesiogiai dalyvauti, pildant Registrą aktualia informacija.
 
Pastebėjimas. VKPK siūlymas apskaitos procesą sutelkti vienoje institucijoje, t.y. paimti Kultūros vertybių registrą iš KPD ir perduoti kitai institucijai, gręsia sankcijomis už Europos Sąjungos lėšomis įgyvendinto projekto paramos sutarties nesilaikymą.
 
6 teiginys. Nėra Kultūros vertybių registro sąsajų su kitomis valstybės informacinėmis sistemomis / registrais.
6 KPD atsakymas. Kultūros vertybių registro sąsajos su kitomis informacinėmis sistemomis.
Teisės aktai nustato, kad Kultūros vertybių registras turi būti susietas su Nekilnojamojo turto registru, kurį tvarko valstybės įmonė Registrų centras“.
Tiek Kultūros ministerijai, tiek ir VKPK gerai žinoma, kad dar 2013 m. priimtas NKPAĮ pakeitimas nustatė, kad Kultūros vertybių registro duomenys NEMOKAMAI registruojami Nekilnojamojo turto registre. Tiek VKPK, tiek ir KM gerai žinoma, kad nuo pat įstatymo pakeitimo įsigaliojimo 2014 m. Registrų centras ATSISAKĖ NEMOKAMAI registruoti Kultūros vertybių registro duomenis.
Ir tik pasikeitus politinei vadovybei, 2017 m. Kultūros ir Teisingumo viceministrai sutarė, kad duomenys gali ir turi būti registruojami nemokamai, o registravimo procesas dalinai vėl atnaujintas (vadinasi buvo galima, vadinasi priklausė nuo politiką formuojančių asmenų ir institucijų valios, o ne nuo vykdytojų).
 
7 teiginys. Apskaita yra bloga.
7 KPD atsakymas.
7.1. Kultūros paveldo apskaita NĖRA BLOGA.
Pažymime, kad apskaita nėra bloga. Apskaita yra formalus, o ne kūrybinis procesas, kad galėtų būti gera, pusiau gera, ar bloga. Kultūros vertybių registras yra Valstybės informacinė sistema, formuojama griežtai laikantis teisės aktų, o pildoma, adekvačiai turimiems finansiniams ir žmogiškiesiems ištekliams.
„Registras – teisinių, organizacinių, techninių ir programinių priemonių visuma, skirta registro objektui registruoti ir registro duomenims, registro informacijai, registrui pateiktiems dokumentams ir (arba) jų kopijoms tvarkyti ir naudoti.“ (Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas)
Kultūros vertybių registras - ne literatūrinis romanas ir ne mokslinė disertacija, ne laisvos formos studija. Kultūros vertybių registras yra kasdien pildoma formali sistema, kaip ir kiti valstybės registrai (Turto registras, gyventojų registras, adresų registras, vaistų registras, juridinių asmenų registras ir kiti) kurį bepaimtume.
 
Į bet kokius KPD mėginimus dar RACIONALIAU panaudoti ESAMUS valstybės nesulaukėme jokios pagalbos. Pritariant Valstybės kontrolei, siūlėme, kad prie su genocido aukų ir rezistencijos istorija susijusių objektų apskaitos prisidėtų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Rezultato jokio. Prašėme, kad į apskaitos procesą aktyviau įsijungtų savivaldybės, KPD savo iniciatyva ėmėsi svarstyti savivaldybėse parengtus VT aktus departamento Vertinimo tarybose, nes savivaldybės skundėsi, negalinčios pačios suformuoti Vertinimo tarybų. Tačiau esminio persilaužimo savivaldybėse neįvyko. Iš VKPK vėl jokios pagalbos.
 
 
 
 
7.2. Apskaitos istorija nuo 1990 m. ir kas slypi po VKPK siūlymais?
Apskaitos principai per Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį keitėsi tris kartus: nuo 1990 m. iki 1995 m. buvo viena apskaitos tvarka, nuo 1995 iki 2005 m. kita ir nuo 2005 m. iki dabar visiškai pasikeitusi trečia.
Pastaraisiais abiem periodais, iš esmės keičiantis apskaitos reikalavimams, reikėdavo peržiūrinėti visus ankstesniuosius Kultūros vertybių sąrašus. Panašu, kad einama ta linkme ir dabar. Gal tai ir yra pagrindinis dabartinių reformų sumanytojų tikslas? Mūsų valstybė nėra tokia turtinga, kad vidutiniškai kas dešimt metų kaitaliotų kultūros vertybių apskaitos principus, kaskart parblokšdama į ankstesniųjų sąrašų peržiūras.
Nėra aiškios kultūros paveldo apskaitos politikos, už kurios formavimą atsakinga VKPK.
KPD vadovaujasi apskaitos klausimuose labai aiškiomis nuostatomis: nuosekliai įgyvendina Valstybės kontrolės rekomendacijas, rūpestingai vykdo metinius apskaitos planus, patvirtintus Kultūros ministro, o planuodamas apskaitą, KPD kasmet tariasi su VISOMIS savivaldybėmis, tradicinėmis religinėmis ir vietos bendruomenėmis, kitomis suinteresuotomis institucijomis.
 
7.3. Skaidrumo principai apskaitoje ar paveldo „žalieji žmogeliukai“ rūke?
Dėl skaidrumo principų: kai VKPK nurodo „vieną instituciją“ visam apskaitos procesui, tai nėra skaidrumas. Ta pati viena institucija pati rengtų apskaitos dokumentus ir pati priiminėtų sprendimus bei pati registruotų juos Kultūros vertybių registre. Apskaitos rezultatų kritika ypač suaktyvėjo po to, kai KPD Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2016 m. panaikino teisinę apsaugą Vilniaus Žaliojo tilto skulptūroms, vadinamiesiems, paveldo „žaliesiems žmogeliukams“. Paminėtina, kad vos pradėjusi pirmininkės karjerą Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje Evelina Karalevičienė viešai žiniasklaidoje pareiškė, kad jos turi būti sugrąžintos:
https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/komisijos-pirmininke-zaliojo-tilto-skulpturos-turi-buti-grazintos.d?id=70217674
http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/komisijos-pirmininke-pagal-istatymus-zaliojo-tilto-skulpturos-turi-buti-grazintos-1430786/
https://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2015/12/23/news/paveldo-sargybine-paskirta-zaliojo-tilto-skulpturu-gyneja-2714721/
 
PAVELDOTVARKA
 
8 teiginys. Blogai veikiant apskaitai, dalis tyrimų atliekami paveldotvarkos, o ne apskaitos etape, dėl ko tyrimai fragmentiški, nekontroliuojami ir nesisteminami.
 
8 KPD atsakymas. Apskaita pirmiausia veikia neblogai (aptarta 5-7 atsakymuose).
Priešingai KPD organizuoja apskaitą taip, kad ji būtent ir yra orientuota į paveldotvarką: prioritetine tvarka vertingosios savybės nustatomos tiems objektams, kuriuose planuojami paveldotvarkos darbai. Tą nesunku įrodyti KPD turimais apskaitos planavimo dokumentais.
8.1. Tyrimai apskaitos ir paveldotvarkos procesuose.
Nustatant vertingąsias savybes, surenkami, sisteminami ir Kultūros vertybių registre registruojami VISI turimi tyrimų ir kiti aktualūs duomenys. Pakaktų pasižiūrėti bet kurį objektą Kultūros vertybių registre, kuriam pastaruoju metu patikslintos vertingosios savybės, pvz. Panemunės pilis (unikalus kodas Registre - 968) – žemiau pateikiamoje ištraukoje iš Registro matomi VISI atlikti tyrimai:
 

Pažymėtina, kad lyginant su apskaitos darbų pradžia įsigaliojus NKPAĮ naujai redakcijai 2005 m., Vertinimo tarybos aktai pildomi ženkliai išsamiau, kas taip pat lemia apskaitos darbų tempą.

Todėl VKPK pati sau prieštarauja, teigdama jog tyrimai atliekami ne apskaitos darbų metu. Jeigu tyrimai vyktų apskaitos darbų metu, apskaitos procesas ir tempas ženkliai sulėtėtų. Apskaitos darbų metu turimi tyrimai surenkami ir susisteminami.

Lietuva nėra išimtis ir tuo požiūriu, kad taikomieji tyrimai atliekami, prieš vykdant paveldotvarkos darbus, rengiant tvarkybos projektus. Tas vyksta nuosekliai, laikantis galiojančių teisės aktų.

 

8.2. Politikos formavimas.

Kita vertus, jeigu siekiama pertvarkyti apskaitą taip, kad tyrimai būtų atliekami apskaitos metu, tai būtent šiuo požiūriu ir reikalingas politikos suformavimas: galbūt reikia lėtinti apskaitos tempus, o rengti apskaitą TIK tiems objektams su pilnais tyrimais, kuriuose ketinama vykdyti paveldotvarkos darbus. VKPK, viena vertus, nepagrįstai piktinasi neva tai lėta apskaita, kita vertus perša mintį, kad į apskaitos procesą turi įsiterpti tyrimai, sulėtinsiantys apskaitos tempus.

Akivaizdu, kad tai yra politikos klausimas: jeigu visi sutarsime, kad apskaita galėtų sulėtėti, numatant išsamių tyrimų atlikimą (o ne surinkimą ir susisteminimą), tai dar turėtų būti išspręstas ir papildomų tyrimų finansavimo klausimas. Nes tyrimai, kaip žinia, nepigiai kainuoja.

Pastebėtina, kad kai kuriose šalyse yra taikoma tokia praktika, kada išsami apskaita atliekama tik tais atvejais, kai rengiamasi paveldotvarkos darbams.

Tokiu atveju VKPK turėtų patarti, kuria kryptimi koreguoti apskaitos procesus: arba lėta apskaita su išsamiais tyrimais, surandant papildomą finansavimą, kai apskaitos dokumentai rengiami TIK tais atvejais, kai numatomi paveldotvarkos darbai; arba išlaikyti esamą pakankamai spartų apskaitos procesą, sisteminant turimus tyrimų duomenis, taip kaip numato dabar galiojantys teisės aktai.

Kadangi iki šiol buvo akcentuojamas apskaitos spartinimas, KPD planuoja apskaitos veiklą ir tenkindamas paveldotvarkos poreikius, ir tiksliai rengdamas dokumentus pagal galiojančius teisės aktus, t.y. į apskaitos duomenis įtraukdamas tokį kiekį informacijos, kiek reikalaujama teisės aktais.

 

8.3. Tyrimų apimtys (o ne fragmentiškumas).

Dėl tyrimų fragmentiškumo sąvokos, tai laikytina subjektyviu VKPK vertinimu. Taikomųjų tyrimų atliekama tiek, kiek to reikia paveldotvarkos darbams. Papildomų nereikalingų tyrimų reikalavimas būtų vertintinas kaip piktnaudžiavimas tarnyba. Jeigu restauruojamas stogas, nereikia reikalauti teritorijos archeologinių tyrimų, jeigu tvirtinami pastato pamatai, perteklinis būtų reikalavimas atlikti vidaus sienų polichrominius tyrimus, jeigu restauruojamas vidaus dekoras, nevalia reikalauti teritorijos archeologinių tyrimų.

Reikalingų tyrimų kiekis apsprendžiamas paveldotvarkos darbų apimtimi, o ne kiekvieno tyrėjo pageidavimu pasinaudoti puikia galimybe gauti papildomą užsakymą.

 

9 teiginys. Mažėja restauravimo darbų skaičius

9 KPD atsakymas apie restauravimo darbų apimtis.

Galima sutikti, kad PAVELDOTVARKOS darbų apskritai yra sumažėję. Bet to priežastis yra labai aiški - pasibaigęs Europos Sąjungos struktūrinės paramos laikotarpis, iš kurio buvo finansuojami paveldo objektai didelėmis apimtimis, pritaikant juos turizmui. Pasibaigė ir Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos finansavimas.

Šiuo metu tvarkybos darbai paprastai vykdomi tik valstybės, savivaldybių ir privačiomis lėšomis.

Paveldotvarkos darbų vėl padaugės, kai Kultūros ministerija paskirstys Europos Sąjungos lėšas, skirtas Kultūros paveldo aktualizavimo programai. Šaukimai teikti paraiškas paskelbti.

KPD turimomis neoficialiomis žiniomis, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos finansavimas apskritai nebebus skiriamas kultūros paveldo tvarkybai, kaip buvo daroma iki šiol. Politinėse derybose dalyvauja Kultūros ministerija, o ne KPD. Siūlome VKPK išklausyti Kultūros ministerijos informaciją apie Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos finansavimo perspektyvas.

Pažymėtina ir tai, kad dalis KPD gaunamų valstybės biudžeto lėšų skiriama ne tvarkybos darbams, ne restauravimui, o sakralinių objektų apsaugos signalizacijoms įrengti, nes jokia kita institucija šio darbo nesiėmė, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė jį pavedė departamentui. Ši aktualija gerai žinoma VKPK, nes kasmet vertina paveldotvarkos programas.

Nežiūrint viso to, dėl sklandaus KPD bendradarbiavimo su vystytojais, restauravimo darbai atliekami net ir tuose objektuose, kurie neįrašyti į KV registrą: kaip pavyzdį galėtume paminėti Klaipėdos Dangės projektą, įgyvendinamą bendrovės „Inrealvaldymas“ ir tokių pavyzdžių galima būtų pateikti daugiau.

 

 

10 teiginys skirstant valstybės biudžeto lėšas galima įtaka kultūros paveldo valdytojams.

10 KPD atsakymas. Apie tariamą įtaką kultūros paveldo objektų valdytojams

 

Šmeižtu ir ne kitaip galima pavadinti VKPK teiginį, kad „skirstant valstybės biudžeto lėšas galima įtaka kultūros paveldo valdytojams“. Jeigu VKPK turi konkrečių faktų apie kažkokią įtaką, KPD lauktų įrodymais pagrįstos informacijos. Valstybės biudžeto lėšos, kitaip vadinamos Paveldotvarkos programos lėšos, skirstomos, siūlymai rengiami kolegialioje darbo grupėje, į kurią savo atstovus deleguoja Kultūros ministerija, Restauratorių sąjunga, Lietuvos architektų sąjunga, KPD. Paveldotvarkos programos projektą, prieš tvirtinant, svarsto Valstybinė kultūros paveldo komisija. Po visų minėtų procedūrų Paveldotvarkos programą tvirtina Kultūros ministras.

 

11 teiginys. Formali stebėsena

11 KPD atsakymas. KPD ne vienerius metus visose įmanomose auditorijose akcentuoja, kad galiojantys teisės aktai stebėseną yra apvertusi aukštyn kojomis: savivaldybės atlieka valstybės saugomų, o KPD – kitų registrinių objektų stebėseną, t.y. iškraipytas funkcijų atlikimas. KPD siūlymai dėl optimalaus stebėsenos proceso reglamentavimo pateikti Kultūros ministerijai ir VKPK.

 

12 teiginys. Rengiamos paveldosaugos programos nesiejamos su stebėsenos rezultatais.

12 KPD atsakymas. VKPK teiginys, kad rengiamos paveldosaugos programos nesiejamos su stebėsenos rezultatais, yra vienpusiškas. Taip, nesiejamos, nes to ir nenumato galiojantys teisės aktai. Bet kuris valstybinio finansavimo šaltinis pirmiausia grindžiamas pareiškėjų iniciatyva. Taip pat ir Paveldotvarkos programa. Kultūros ministro nustatytos taisyklės, kas gali kreiptis dėl finansavimo ir kokiais atvejais, kokia yra paraiškų priėmimo ir svarstymo tvarka, kam teikiami prioritetai. Būtų kur kas racionaliau pateikti konkrečius siūlymus dėl finansavimo tvarkos tobulinimo.

 

13 teiginys. Ilgas teritorijų planavimo dokumentų rengimas (kai kuriespecialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami daugiau negu 10 metų, pvz., UNESCO pasaulio paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio (istorinio centro)tvarkymo planas)

13 KPD atsakymas.

Taip, ilgas. Nuo NKPAĮ įsigaliojimo pradžios valstybės biudžeto lėšomis parengta 50 specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų ir 7 kultūros paveldo objektų valdytojų lėšomis. Svarstytina galimybė koreguoti specialiojo teritorijų planavimo principus.

 

14 VKPK teiginys. Viešosios komunikacijos nebuvimas su visuomene ir valstybės institucijomis bei KPD uždarumas

14 KPD atsakymas. Viešoji KPD komunikacija ir atvirumas

Viešosios komunikacijos nebuvimas su visuomene ir valstybės institucijomis bei KPD uždarumas yra tikrovės neatitinkantys teiginiai. Visa KPD informacija viešinama KPD internetinėje svetainėje www.kpd.lt ir Kultūros paveldo elektroninių paslaugų internetinėje svetainėje www.kpepis.lt bei specialioje paskyroje Facebooke. 2016 m., lyginant su 2015 m. KPD teikiamos informacijos skaitytojų (vartotojų) skaičius išaugo 5,4 proc.

Nuo 2016 m. reguliariai platinamas KPD naujienlaiškis.

2016 – 2017 m. KPD įgyvendino projektą „Žvilgsnis į Lietuvą“, viename populiariausių internetinių dienraščių Lietuvoje www.delfi.lt paskelbęs per 50 publikacijų apie reikšmingiausius kultūros paveldo objektus.

 

15 teiginys. Išskirtinių teisių suteikimas valstybės įmonei „Lietuvos paminklai“ riboja konkurenciją tvarkant kultūros paveldo objektus.

15 KPD atsakymas. Dėl valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“.

Pirmiausia būtina priminti tiek VKPK, tiek daugelio restauratorių, tyrėjų nusivylimą pirmaisiais Nepriklausomybės metais vykusia beatodairiška privatizacija, kuriai net prigijo „prichvatizacijos“ terminas. Anuo metu buvo privatizuotos anksčiau valstybei priklausiusios paveldotvarkos įmonės, dar ilgai buvo kalbama apie išgrobstytus tuometinio Paminklų restauravimo projektavimo instituto archyvus ir kai kurių nesąžiningų specialistų mėginimus pasinaudoti tuose archyvuose dingusia tyrimų ir projektavimo medžiaga, siekiant antrą kartą pasipelnyti jau iš dabartinių užsakovų. Vyriausybė, atsižvelgdama į paveldotvarkos specifiką ir siekdama sutelkti dar likusius paveldotvarkos specialistus leido tuomečiam Paminklotvarkos departamentui įsteigti valstybės įmonę „Lietuvos paminklai“, kuri ORGANIZUOJA paveldotvarkos programų įgyvendinimą, formuoja paveldotvarkos praktiką. Jeigu valstybei nebereikia turėti valstybinės paveldotvarkos darbus organizuojančios įstaigos šiai sričiai, tai vertintume tokią politiką žlugdančia ir netoliaregiška, nes būtų prarasti paveldotvarkos profesionalai. Džiugu, kad Kultūros ministerija supranta paveldotvarkos darbų organizavimo svarbą ir ketina pertvarkyti valstybės įmonę „Lietuvos paminklai“ į biudžetinę įstaigą.

Per visus savo veiklos metus VĮ „Lietuvos paminklai“ įrodė kompetenciją ir gebėjimus laiku įgyvendinti paveldotvarkos programas. Net tokiais kritiniais momentais, kai prieš kelerius metus rudenį buvo skirtos didelės lėšos Žemaičių krikšto 600 metų programai, sugebėjo laiku ir kokybiškai atlikti langų ir durų tvarkybos darbus Telšių katedroje, nors pusnys tuo metu jau siekė palanges.

Dar pažymėtina, kad valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ neriboja jokios konkurencijos, tai yra melas. Valstybės įmonė paveldotvarkos programas įgyvendina, vadovaujantis Viešųjų pirkimų ir kitais įstatymais.

Pažymėtina ir tai, kad VKPK prieštarauja savo pačios teiginiams. Pavyzdžiui, š. m. gegužės mėn. priimdama sprendimą dėl KPD 2016 m. ataskaitos, dėstomoje dalyje pozityviai įvertino paveldotvarkos programų vykdymą: „Departamentas aktyviai vykdė Paveldotvarkos bei Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo, sklaidos, atgaivinimo ir leidybos programas, koordinavo Europos Tarybos programas Lietuvoje, bendradarbiavo su tarptautinėmis kultūros paveldo organizacijoms.“

 

KONTROLĖ

 

16 teiginys. Nėra efektyvios ir objektyvios kultūros paveldo apsaugos kontrolės sistemos. Kontrolė privalo būti atskirta nuo valdymo.

16 KPD atsakymas. Kultūros paveldo apsaugos kontrolės efektyvumas ir objektyvumas.

Racionaliai komentuoti šiuos teiginius tiesiog neįmanoma. KPD yra pirmiausia viešojo administravimo įstaiga, o joje dirbantys specialistai – valstybės tarnautojai. Sąvokos, kurias naudoja VKPK, Lietuvos teisinei sistemai buvo būdingos prieš keliolika metų.

Pažymėtina, kad KPD jau ne vienerius metus akcentuoja tai, jog reikia taisyti įstatymus, sudarant galimybes prievartiniu būdu tvarkyti apleistus, neprižiūrimus objektus, kurių valdytojai ignoruoja KPD pagrįstus reikalavimus. Nei VKPK, nei KM į šiuos KPD siūlymus nereaguoja.

Daug kartų kėlėme problemą apie konkrečių savininkų neturinčius objektus, apie tai, kad daug savininkų išvykę į kitas šalis, kad jiems neįmanoma įteikti net reikalavimų. Į tai VKPK nereaguoja.

Vienintelė pastaraisiais metais priimta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisa, griežtinanti kontrolę, buvo LR Prezidentės inicijuota NKPAĮ pataisa, nustatanti sankcijas juridiniams asmenims, reaguojant į Kalnaberžės dvaro nykimą dėl jo nepriežiūros.

Pažymėtina ir tai, kad kasmet KPD jos steigėja Kultūros ministerija nustato konkrečius apsaugos kontrolės uždavinius, priemones ir rodiklius, kuriuos KPD nuosekliai ir vykdo. Pavyzdžiui, kasmet vykdoma 40 - 50 neprižiūrimų objektų sustiprinta kontrolė, parenkant konkrečius objektus ir kasmet jų būklė stabilizuojama 70 proc., tokiu būdu apsaugant objektus nuo sunykimo.

Priešingai, nei teigia VKPK, tai ir yra efektyvi kontrolė, pasirenkant prioritetus ir nukreipiant į juos turimus finansinius ir žmogiškuosius išteklius.

Neprižiūrimų objektų sustiprintos kontrolės programą KPD pradėjo įgyvendinti dar 2010 m. pavasarį. Beje, tais pačiais metais vidurvasarį Kauno r. įvyko tragedija, pasiglemžusi vieno Čekijos skauto gyvybę ir lėmusi kelių kitų jaunų žmonių sužeidimus, kai juos užgriuvo apleistas pastatas (pabrėžiu – ne paveldinis). Tragedija parodė, kad neprižiūrimų ir apleistų pastatų sritis apskritai Lietuvoje gerokai apleista, o šią sritį kuruoja Aplinkos ministerija. KPD įžvelgė rizikas paveldo objektų atžvilgiu kur kas anksčiau, pasirengė specialią programą ir ją vykdo.

Pastaraisiais metais kontrolės procesą dar įtakoja kitų sričių reikalavimai, atsirado daug papildomų pareigų kontrolę atliekančioms institucijoms, kurių daugumą sudaro veiksmai, susiję su naštos mažinimu verslo subjektams: išankstiniai tikrinimo planai, tikrinimo klausimynų sudarymas, tvirtinimas, viešinimas ir pildymas. Visus šiuos reikalavimus KPD vykdo, tačiau VKPK jų neanalizuoja.

 

 

 
 
Paskutinį kartą redaguota2017 - 11 - 17

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt
Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas