Titulinis
Europos žydų kultūros dienos
2017
2017 - 08 - 31

300 gyvenimo metų Kėdainiuose – trumpa štetlo istorija

095-4a337ab0488c9f7172d9e7228cec61d1.jpg
Žydai Kėdainiuose pradėjo kurtis XVII a. pradžioje. 1627 metais buvo leista į Kėdainius nevaržomai atvykti ir iš jų išvykti gyventojams iš kitų LDK bei Lenkijos miestų, o jų tarpe ir „doriems, gero elgesio žydams“. Žydai mieste buvo pavaldūs dvaro, o ne miesto magistrato jurisdikcijai. Jų apsigyvenimui buvo paskirta konkreti teritorija šalia Senosios Rinkos aikštės. Kėdainių žydai daugiausia vertėsi prekyba, karčemų ir muitinių nuoma. Kartu jiems buvo taikomos bendros visiems Kėdainių gyventojams prievolės: jungtis į cechus, eiti naktinę sargybą, duoti sėslumo priesaiką, dalyvauti karinėse apžiūrose ir rinkliavoje, skirtoje naujos rotušės statybai. Pirmoji Kėdainių sinagoga buvo pastatyta šalia Senosios Rinkos aikštės XVII a. II pusėje. Išaugęs ir tapęs įtakingu, nuo XVII a.  Kėdainių žydų kahalas tapo visos Žemaitijos žydų apygardos - Medinat Samut centru. Būtent nuo XVII a. II pusės Kėdainių Senosios Rinkos aikštė pradėta vadinti Žydų Rinkos vardu. Kėdainių rabinai iš Kacenelenbogenų giminės garsėjo kaip geri Talmudo žinovai. Todėl neatsitiktinai, 1727 metais į Kėdainius studijuoti Talmudą atvyko Elijahu ben Šlomo Zalmanas – būsimasis Vilniaus Gaonas Elijahu, gyvenęs čia keletą metų ir vedęs vietinę merginą, vardu Chana.
 
Per visą XVIII a. Kėdainių žydų kahalas ir apygarda buvo vieni iš svarbiausių LDK. Po Baltarusijos Sinagogos ir Minsko apygardos, jie mokėjo 3-ią pagal dydį pagalvės mokestį visoje LDK. Čia gyveno vyriausieji Žemaitijos rabinai. 1765 metais Kėdainių miesto inventoriaus duomenimis, žydų bendruomenė, kurią sudarė 69 šeimos, turėjo dvejus maldos namus, pirtį ir ligoninę. Tuo metu žydai sudarė miesto amatininkų daugumą, nemažai jų buvo susibūrę į siuvėjų, išsiuvinėtojų ir kepurininkų cechus. Ypač garsėjo žydai audėjai, savo rankose šį amatą išlaikę dar ir XIX a. Išimtinai žydų rankose buvo ir kalvio, skardininko, skerdiko bei kailiadirbio amatai.
 
1784 metais šiauriniame Žydų Rinkos pakraštyje, vietoje sudegusios XVII a. II pusės sinagogos, buvo pastatyta nauja mūrinė baroko stiliaus vasaros sinagoga, kurio interjero dekoravimas buvo užbaigtas 1807 metais. Patys žydai teigė, jog ši sinagoga buvo viena iš gražiausių Lietuvoje. 1837 m. šalia Didžiosios sinagogos, buvo pastatyta antroji – Mažoji, arba žieminė, sinagoga. Pastaroji buvo ne taip prabangiai puošni, tačiau šildoma. Didžiąją pastato dalį sudarė ištisinė vieno aukšto patalpa, kur melsdavosi vyrai, o likusioje pastato dalyje, antrame aukšte posėdžiaudavo žydų bendruomenės narių teismas. Prasikaltusieji buvo uždaromi į greta Mažosios sinagogos pastatytą skerdėjo namą, kuriame be kalėjimo dar gyveno skerdikas, specialiai pjaudavęs paukščius ir gyvulius žydų maistui. Šį namą ir Mažąją sinagogą jungė į sinagogų kiemą vedantys balti arkiniai vartai, ant kurių buvo įrengtas saulės laikrodis. Laikrodžio centre buvo įtvirtintas metalinis strypas, kurio šešėlis krisdavo ant apvalaus ciferblato, kuriame vietoje skaičių buvo nupieštos hebrajiškos raidės ir taip rodydavo tikslų saulės laiką.
 
1880 metais Kėdainiuose paminėti 7 žydų maldos namai ir mokyklos: sinagoga, maldos namai prie sinagogos „Beit – Tamidraš”, nauja didelė mokykla Smilgos gatvėje „Klauz”, maldos mokykla Mokyklos gatvėje „Kabronese Šul”, maldos mokykla „Šiva Kruim”, Leizerio Remigolskio maldos mokykla ir sinagoga už Nevėžio.  XX a. pradžioje Kėdainių žydai turėjo 8-9 maldos namus.
 
 1881 metais caro valdžiai uždraudus žydams verstis žemdirbyste ir gyventi kaimuose, jie masiškai ėmė keltis į miestelius. Todėl 1897 metais Kėdainiuose jau gyveno 3733 žydai, arba 61% miesto gyventojų. Tuo metu tarp Kėdainių žydų amatininkų buvo 85 batsiuviai, 45 siuvėjai, 35 duonkepiai, 22 dailidės, 17 mūrininkų, 8 kalviai, 35 kepurininkai ir t.t Žydų dėka nuo XIX a. II pusės Kėdainiuose paplito agurkų verslas. Čia būta didžiausių agurkų auginimo plotų visame Baltijos regione. Kėdainiuose kasmet būdavo užauginama apie 100 centnerių agurkų sėklų bei 300 tūkstančių agurkų ir pomidorų daigų, apsodinama apie 150 ha agurkų laukų.
Tarpukaryje Kėdainių žydų bendruomenė gyveno gana pilnavertį gyvenimą: veikė mokyklos, našlaičių prieglauda, pirtis, Žydų liaudies bankas, senelių prieglauda, gaisrininkų komanda. Veikė nemažai žydų kultūros, sporto, visuomeninių bei politinių organizacijų. Ypač buvo ženkli Kėdainių žydų labdaros, socialinės pagalbos ir kultūros draugija „Ezro”, turėjusi savo nuosavybėje pastatus, nuomojamus vargstantiems tautiečiams. 1923 metų gyventojų surašymo duomenimis, Kėdainiuose gyveno 2499 žydai, sudarantys 34% visų gyventojų. Žydai sudarė absoliučią to meto Kėdainių verslininkų daugumą.  Be to, jie nuolat dalyvaudavo ir Kėdainių miesto valdybos veikloje.
Deja, apie 300 metų trukusią Kėdainių žydų bendruomenės gyvavimo istoriją nutraukė holokaustas. 1941 metų rugpjūčio 28d. vadovaujami nacių, jų aktyvūs vietiniai pagalbininkai lietuviai šalia Smilgos upelio Daukšių kaime sušaudė 2076 Kėdainių, Šėtos ir Žeimių žydus. Sunaikinus bendruomenę, buvo išgrobstytas jų turtas, nugriautas skerdėjo namas, o Didžioji sinagoga paversta arklidėmis.
 
Sovietmečiu Senosios Rinkos aikštė buvo pavadinta Liaudies aikštės vardu, sinagogos paverstos sandėliais, o vietoje didžiosios dalies Pasmilgio namų buvo pastatyti silikatinių plytų daugiaaukščiai.
 
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo sugrąžinti Senosios Rinkos aikštės ir Žydų gatvės vardai.  1993 metais  restauruota Smilgos gatvėje esanti viena iš 3 išlikusių Kėdainių sinagogų ir perduota Lietuvos žydų bendruomenei. 1997 metų rugsėjį, pažymint 200-ąsias Vilniaus Gaono Elijahu mirties metines, ant jos buvo atidengtos memorialinės lentos hebrajų ir lietuvių kalbomis. Kultūros vertybių apsaugos departamento ir Kėdainių rajono savivaldybės lėšomis restauruota  Mažoji sinagoga, kurioje 2002 metais duris atvėrė Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūris centras, o 2004 metų vasarą Didžiojoje sinagogoje įsikūrė Dailės mokykla.
 
Kėdainių krašto muziejaus archyvo nuotr. 
 
Paskutinį kartą redaguota2017 - 08 - 31

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt

Biudžetinė įstaiga, kodas 188692688. Duomenys apie Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas