Titulinis
Europos žydų kultūros dienos
2017
2017 - 08 - 31

Trumpa Kupiškio žydų bendruomenės istorija

1-96649330f86d1e7957e704581a5637fb.jpg
Žydų tautybės gyventojai Lietuvoje suvaidino svarbų vaidmenį ekonomikos ir kultūros vystymosi procese ir įtakojo vietos bendruomenės veiklą.
 
XVIII amžiuje žydai (daugiausia prekybininkai ir amatininkai) sudarė žymią miestų ir miestelių gyventojų dalį. Nėra tikslių duomenų, kada Kupiškyje apsigyveno žydai. Manoma, kad apie XVII amžiaus vidurį. 1682 metais Mikalojus Pacas leido jiems statytis maldos namus, kurie rašytiniuose šaltiniuose minimi 1722 metais.
 
1765 metais Kupiškio miestelyje surašius gyventojus buvo 53 žydų namai su 413 šios grupės atstovų. 1842–1843 metais miestelio plane nurodomi 229 sklypai. O iš 227 Kupiškio aikštelėje ir devyniose gatvėse įsikūrusių šeimų 101 sudarė žydai.
Daugiausia gyveno aikštėje, Malūno, Karališkoje ir Dvaro gatvėse.
 
1843 m. sudarytame Kupiškio plane buvo pažymėta turgaus aikštė su devyniomis gatvėmis. Centrinės aikštės vidurinėje dalyje – prekybinės vietos. Beveik vien žydai gyveno Malūno ir Dvaro gatvėse bei nemažai sklypų buvo užėmę Karališkoje gatvėje. Žydų sklypaibuvoišsidėstę į pietus nuo bažnyčios, abipus pagrindinės, miestelį šiaurės – pietų kryptimi kertančios gatvės (dabar – Gedimino g.) ir aplink aikštę. 1897 m. Kupiškyje gyveno 2661 žydas ir jie sudarė daugiau nei pusę miestelio gyventojų. Kupiškyje XIX a. susikūrė ir chasidų bendruomenė.
 
1929 m. Kupiškyje veikė žydų pradžios mokykla. Vaikus mokė mokytoja baigusi Kauno žydų mokyklą Leiba Jakobson. Buvo dėstoma matematika, muzika, gramatika, žydų istorija. Vaikai baigę darželyje mokslą tęsdavo mokykloje. Privačioje keturių skyrių mokykloje dirbo trys mokytojai ir buvo mokoma Mozės tikyba, skaičiavimas, jidiš kalba, žydų istorija. Miestelyje buvo įkurtas Žydų liaudies bankas, smulkių pramonės įmonių, daug krautuvių ir užeigų; į pietus nuo Kupos buvo žydų špitolė ir kapinės.
Buvo įkurta žydų pirtis veikusi iki 1930 metų, o vėliau joje įsikūrė gaisrinė.
Kupiškis buvo svarbiausias šio krašto žydų bendruomenių centras.
Tarpukariu, iki 1939 m. pabaigos mieste vyko intensyvios statybos, atsirado ir dviejų – trijų aukštų mūrinių namų; nemažai prastos būklės medinių trobesių buvo nugriauta.
XIX amžiaus septintame dešimtmetyje Kupiškio miestelyje veikė apie penkiasdešimt nedidelių krautuvėlių, kurių dauguma priklausė žydams. Kiti iš jų vertėsi amatais arba iš geležinkelio stoties į centrą veždavo keleivius tris kilometrus arkliais.
Žydų parduotuvės užimdavo vieną namo kambarį. O už prekystalio įrengtose lentynose buvo išdėliojamos įvairiausios prekės. Vasarą, kada būdavo šilta, plačiai atvertose parduotuvių duryse stovėdavo parduotuvių savininkai kviesdami praeivius užsukti. Žydams sugebant paslaugiai siūlyti prekes, leido jiems turėti savo pirkėjus, užtikrinančius stabilias pajamas ir pragyvenimo šaltinį.
Didelę įtaką Kupiškio gyvenime turėjo vietiniai žydai amatininkai, 1937 metų gruodžio mėnesį įkurtame ir 1938 metų pradžioje visuotiniame susirinkime išsirinkę skyriaus vadovybę. Pirmininku išrenkamas laikrodininkas B. Levinsonas, pavaduotoju-aulininkas A. Menkinas, sekretoriumi-elektrotechnikas Ch. Chajitas, iždininku-laikrodininkas O. Prėsas.
Kupiškio miestelyje gyveno ir dirbo žydų tautybės siuvėjai, batsiuviai, staliai, laikrodininkai, gydytojai, stomatologai. Žinomi miestelyje dirbę gydytojai Kacas, Epšteinas. Auksakalys Geršinas pardavinėdavo laikrodžius, juvelyrinius dirbinius.
 
Gausu žydų tautybės gyventojų buvo įsikūrę ir Sinagogos gatvelėje. O pats seniausias iš Kupiškyje išlikusių malūnų – Chonelio Šmidto – statytas 1880 metais. Iš pradžių jis buvo sukamas vėjo, vėliau buvo įtaisytas motoras, kuris išjudindavo iš specialaus skiedinio nulietas girnas. Šiam pastatui įrenginius atvežė iš Anglijos, Švedijos, Vokietijos. Per mėnesį čia būdavo sumalama 350–370 t grūdų. Klientų patogumui malūno savininkai įrengė arklides ir vietą nakvynei. Prie malūno veikė vilnų karšykla, milo vėlykla.
 
1921 m. prie malūno Chonelio Šmidto iniciatyva ėmė veikti elektros stotis iš kurios akumuliatorinės miestui buvo tiekiama elektra. Vėliau, tėvui mirus, šį verslą paveldėjo Nochemas Šmidtas. 1931 metais pasirašęs sutartį su Kupiškio valsčiumi ir įsipareigojęs aprūpinti elektra visą miestelį 3 km. spinduliu nuo saulėlydžio iki 1 val. nakties. 1932 m. imtasi elektrinės modernizavimo darbų: savininkas nusipirko tris dyzelinius motorus, senus elektros stulpus pakeitė naujais, pertempė laidus ir pagerino tiekiamos elektros energijos kokybę. Jo akumuliatorinės dėka buvo puikiai apšviestos ne tik visos Kupiškio miestelio gatvės, bet ir tiekta elektra naujai pastatytai geležinkelio stočiai bei netoliese esančiam Račiupėnų kaimui, kur ją įsivedė kelios sodybos. N. Šmidtas įvardijamas pačiu turtingiausiu Kupiškio verslininku.
 
Trys greta stovėjusios sinagogos, sudarė pusiau uždarą siaurą kiemą. Šiaurinėje pusėje pastatyta Didžioji sinagoga (Kupiškio viešoji biblioteka), lygiagrečiai jai – pietinė (Mažoji) sinagoga, o tarp jų, vakarų pusėje – chasidų maldos namai.Didžioji sinagoga šalia L. Stuokos-Guceviičaus aikštės statyta baroko epochoje buvo vasarinė, skirta iškilmingoms progoms. 2004 metais joje buvo atidengta Atminimo lenta, kurioje surašyti visų Kupiškio žuvusių žydų vardai ir pavardės, atvyko penkiasdešimt jame gyvenusių ir čia per Holokaustą 1941 metais nužudytų žydų palikuonių. Žuvusių žydų pavardžių perkėlimu į metalo plokštę rūpinosi broliai Normanas ir Alekas Meyeriai žuvusių Naftalio ir Malkės Mejerovičių anūkai, su kitais Kupiškio žydų palikuonimis. Kartu su svečiais Kupiškį aplankė Lietuvos žydų bendrijos pirmininkas Simonas Alperavičius, kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras Emanuelis Zingeris.
Apie Kupiškio žydų bendruomenę ir jos palikimą 2016 m. buvo išleista knyga „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“, kurią sudarė istorikė Aušra Jonušytė o jai pratarmę parašė nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas.
 
Kupiškio krašto žydų bendruomenės tyrinėjimai tęsiami. Šiuo metu renkami ir sisteminami duomenys apie išlikusius žydų bendruomenės pastatus ir laidojimo paminklus. 
Paskutinį kartą redaguota2017 - 08 - 31

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt

Biudžetinė įstaiga, kodas 188692688. Duomenys apie Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas