Vilniečiai ir Vilniaus miesto svečiai galės savo rankose vartyti dar vieną unikalią, istoriją menančią knygą apie sostinę. Tai - Jano ir Janušo Bulhakų fotografijų archyvas „Vilnius 1944“.

Fotografijų rinkinio sudarytoja Margarita Matulytė, dailininkė Rima Kiubaraitė – Sutkienė, leidėjas – Lietuvos dailės muziejus. Knyga išleista Kultūros paveldo departamento lėšomis.

2010 m. vasario 26 d. įsigaliojo Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais komplekso dalies, apimančios teritoriją tarp Rinktinės ir Olimpiečių gatvių, specialusis planas.

Specialiojo plano sprendiniais bus užtikrintas Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vietos išsaugojimas, sudarytos teisinės sąlygos tvarkyti šią teritoriją, nepažeidžiant vertingųjų savybių, išryškinant istorinę ir memorialinę vietos svarbą.

Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Vytautavos Šv. Antano Paduviečio bažnyčią (Trakų r.). Medinei bažnyčiai suteiktas vietinio reikšmingumo lygmuo.

Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įtraukė Kauno valstybinį dramos teatrą. Architektūrinėmis bei istorinėmis vertingosiomis savybėmis pasižyminčiam statiniui suteiktas vietinis reikšmingumo lygmuo.

Teatrą reprezentuoja monumentalus ir teatrališkai dekoratyvus fasadas su architektoniškomis žmonių figūrų skulptūromis.

Šiandien, 2010 vasario 23 d. Kultūros paveldo departamentas Vilniaus Aušros vartų koplyčioje sustabdė savavališkai vykdomus remonto darbus, nes nustatė daug teisės aktų pažeidimų.

Pagal įstatymą šiame kultūros paminkle galėjo būti vykdomi tik restauracijos darbai.

Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įtraukė Aleksoto malūno statinių kompleksą (H. ir O. Minkovskių g. 106, 114, Kaunas). Kompleksą sudaro malūnas, šeši sandėliai, du namai, sarginė bei dviejų tvorų fragmentai.

Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Kleboniškių kaimo sodybą, esančią Kleboniškio k. Pakalniškių sen. Radviliškio r. Sodyba susideda iš gryčios, dviejų klėčių, daržinės, tvarto, klojimo ir rūsio.

Minėtam statinių kompleksui Kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė regioninį reikšmingumo lygmenį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus teritorinio padalinio vyr. specialistės Laimos Navickienės skundą dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo. Valstybės tarnautoja nusižengė pritarusi Seimo nario Armino Lydekos palėpės Žydų g. 4A neteisėtai rekonstrukcijai.

KPD vyr. specialistė L. Navickienė nusižengė aplaidžiai atlikdama savo pareigas. Ji leido A. Lydekai rekonstruoti palėpę Žydų g. 4A kaip neypatingą statinį, tokiu būdu supaprastindama projektą ir statybos darbus. Tuo tarpu pastatas Žydų g. 4A yra kultūros vertybė, kuri tvarkoma tik kaip ypatingas statinys. Kaip žinia, ypatingam statiniui nustatomi papildomi reikalavimai, todėl visi darbai turėjo būti projektuojami ir atliekami parengus paminklosauginę ir kitas ekspertizes. Teismas pažymėjo, kad ši bylos detalė yra labai svarbi, nes būtent „nuo statinio įvardijimo neypatingu ar ypatingu statiniu, priklauso projektavimo ir statybos proceso eiga, o būtent, statinio projekto įvertinimas.“

Sapiegų rūmų valdytojo, Kultūros paveldo departamento, užsakymu buvo pristatyti šio vieno didingiausių brandžiojo baroko rūmų Lietuvoje tyrimai ir restauravimo projektiniai pasiūlymai. Pristatyme ir svarstyme dalyvavo menotyrininkai, archeologai, architektai, istorikai, paveldosaugininkai bei Kultūros ministerijos, Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Vilniaus m. savivaldybės atstovai.

Plungės dvaro sodyba nuo šiol bus saugoma pagal specialiajame plane nustatytus paveldosaugos reikalavimus. Tai vienas ryškiausių ir geriausiai išsilaikiusių XIX a. antros pusės dvarų ansamblių Lietuvoje.

Specialiajame plane Plungės dvarvietės teritorija su parku užima 57,53 ha. Paminklinėje dvaro sodybos teritorijoje išlikę 10 dvaro laikotarpio pastatų. Jie statyti trimis etapais: pirmasis – valdant grafams Zubovams, t.y. iki 1873 m., antrasis – valdant kunigaikščiams Oginskiams iki 1922 m. bei trečiasis – įsikūrus dvare Žemės ūkio mokyklai iki II pasaulinio karo.