- Titulinis
- Žvilgsnis į Lietuvą
Žvilgsnis į Lietuvą
|
Įspūdingas dvaras, nuolat keitęs savo veidus: nuo žydų geto iki gimdymo namų |
||||
 Pastaraisiais metais vykstantis kultūros paveldo objektų prisikėlimas atveria Lietuvos piliečiams naujas savojo krašto pažinimo galimybes. Vilniečiai irgi atranda naujus maršrutus. Savaitgaliais jau miela traukti ne tik Trakų kryptimi. Pasirodo, sostinę supa nuostabių atgimstančių dvarų žiedas. Šalčininkų krašto perlas ─ Jašiūnų dvaras mena ne vieną šlovingą istorinį etapą, - rašo Delfi.lt rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą". |
|
Lietuvos vietos, kurias verta aplankyti šiemet – atsiveria neįtikėtino grožio vaizdai |
||||
 Dar būdami vaikai mokėmės senųjų lietuviškų padavimų apie didvyrišką protėvių kovą prieš agresorius. Ypač sujaudindavo pasakojimas apie Pilėnų pilies gynėjų pasiaukojimą. Nors tiksliai nėra nustatyta, manoma, kad būtent Raseinių rajone esantis Molavėnų piliakalnių kompleksas ir yra tie legendiniai Pilėnai, - rašo DELFI.lt rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą". |
|
Tarpukario kultūros centras saugo tai, ką sovietai norėjo atimti brangiausio |
||||
 Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės vardo biblioteka yra įsikūrusi viename gražiausių neorenesanso stiliaus pastatų Klaipėdoje. 1874 m. jį pastatė medienos pirklys Hermanas Gerlachas. Faktas, kad prancūzmečiu (1920–1923 m.) šiame pastate buvo įsikūręs komendantas, irgi liudija anuometinį šio pastato prestižą, - rašo "Delfi.lt" rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą". |
|
Laisvės simbolis Kauno širdyje: kodėl komplekso statybai aukojo Lietuvos žmonės? |
||||
 Tarpukario Lietuvos dvasios ir ją išreiškiančios architektūros genijus sukūrė visais atžvilgiais unikalų pastatą. 1930–1936 m. Kauno Vienybės aikštėje buvo pastatytas tikras modernizmo šedevras, karūnuojantis Europos paveldo ženklu pagerbtą unikalią Kauno tarpukario modernizmo architektūrą. |
|
Carinės rusų valdžios nepabijojęs lietuvis: šiandien jį primena ištaigingi rūmai Vilniuje |
||||
 Lietuvybės rūmai būtų tinkamiausias tautiškumo gaivintojo Petro Vileišio (1852–1926 m.) statytų rūmų Vilniaus Antakalnyje apibūdinimas. Šis XX a. pradžios neobarokinis statinys puikiai dera ne tik su šalia esančia barokine Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, - rašo DELFI.lt rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą". |
|
Tarpukario Lietuvą menantis pastatas Kaune: čia buvo sprendžiami svarbiausi valstybės klausimai |
||||
 Pastatas, kuriame dabar yra įsikūręs Vytauto Didžiojo universiteto Rektoratas turi ilgą ir turtingą istoriją. Jis buvo pastatytas XIX a. gale kaip Kauno tvirtovės administracinio komplekso dalis. Pastate rezidavo Inžinierių valdybos viršininkas. Po Nepriklausomybės įtvirtinimo 1919 m. jame įsikūrė Lietuvos Respublikos Švietimo ministerija, o nuo 1921 m. – Ministrų kabinetas, kuris ten veikė iki pat 1940 m. |
|
Išskirtinis statinys Žemaitijoje: sunku patikėti, kad tai – senas ąžuolas |
||||
 Žemaitijoje iki šiol gyvuoja graži tradicija – dovanoti Bijotų ąžuolų giles. Žmonės tiki, kad jose slypi per šimtmečius sukaupta regiono ir visos Lietuvos dvasinė stiprybė. Šio tikėjimo pradžia yra 1812 m., kuomet žemaičių ir lietuvių rašytojas, etnografas, teisininkas ir dvarininkas Dionizas Poška (1760–1831 m.) ąžuole įkūrė senienų muziejų, - rašo Delfi.lt rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą". |
|
Vokiečių valdytas Lietuvos kraštas: mažame kaimelyje skleidėsi tikra lietuvybės dvasia |
||||
 2017-ieji Lietuvoje greta kitų sukakčių paskelbti ir Reformacijos bei Mažosios Lietuvos rašytojos, lietuvių literatūros klasikės Ievos Simonaitytės metais. Šių progų sutapimas skatina įdėmiau pasižvalgyti po protestantiškąjį paveldą, - rašo DELFI.lt projektas "Žvilgsnis į Lietuvą". |
|
Lietuvos atgimimo simboliu tapusi vieta: garsėjo šveicariškais sūriais ir eikliais žirgais |
||||
 Atrodo, kad Gelgaudiškio dvaras mena visą Sūduvos krašto istorijos dramą. Ne tik todėl, jog ši vieta buvo įkurta dėka Žalgirio pergalės ar dėl to, kad šį dvarą puoselėjo aibė didžių LDK giminių iki pat pirmosios Lietuvos Respublikos laikų. Šis dvaras ir dabar yra Lietuvos atgimimo simbolis. |
 Sūduvos krašto Kristaus Atsimainymo bažnyčia Griškabūdyje – tai vienintelis Lietuvoje medinis klasicistinės architektūros aštuonių kampų statinys. |
Ilzenbergo dvarvietė garsi išskirtinai gražiu dvaru, ūkiniais ir gamybiniais pastatais bei angliško tipo parku. Šis dvaras – vienintelis biodinamis ūkis Baltijos regione. Jis įkurtas 1515 m. Livonijos riterio Berndto fon Kersenbrocko. Ant kalno šalia Ilgio ežero iškilusiam dvarui prigijo vokiškas pavadinimas „Ilsen berg", vokiškai reiškiantis Ilzės kalną, - rašo DELFI.lt rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą".
|
Kernavės archeologinėje vietovėje formavosi lietuvių tautos tapatybė |
||||
 Šiandien retas, kuris nežino Kernavės piliakalnių ir Pajautos slėnio, mokslinių archeologinių tyrimų pagalba menančio senąją lietuviškąją savastį ir kylančios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės galybę, - rašo DELFI.lt rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą". |
|
|
Stelmužės vardas plačiai žinomas dėl seniausio ir storiausio Lietuvoje ąžuolo, gyvuojančio senajame Stelmužės dvaro parke. Dvaro kaimynystėje stūkso reikšmingas žmogaus triūso šedevras – nedidelė „medinukė" Šv. Kryžiaus bažnyčia. Pasakojimas apie ją - Delfi.lt rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą".
|
Kauno įgulos karininkų ramovė - Delfi rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą" |
||||
 Kauno istorinę Naujamiesčio dalį šalia Laisvės alėjos puošia tarpukario modernizmo architektūros šedevras – Kauno įgulos karininkų ramovės pastatas. Ramovė – ramybės sklidina pagoniškoji šventvietė ir ryžtingi kariūnai iš pirmo žvilgsnio nėra panašūs, - rašo Delfi.lt rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą". |
|
Grafų Tiškevičių Užutrakyje sukurtas stebuklas - Delfi.lt rubrikoje Žvilgsnis į Lietuvą |
||||
 Savaitgaliais gausūs Lietuvos gyventojų ir turistų būriai keliauja Trakų link pasidžiaugti grafų Tiškevičių Užutrakyje sukurtu stebuklu. Šiandien Užutrakio dvaro sodyba – nacionalinės reikšmės kultūros paminklas, kurį valdo ir puoselėja Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. Pastaroji ir ėmėsi gigantiško šios nuostabios ir reikšmingos Lietuvos valstybei dvaro sodybos prikėlimo darbo, - rašo DELFI.lt rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą". |
|
Švč. Trejybės bažnyčia - vienintelis dvasinio gyvenimo centras Lietuvos Rytų apeigų katalikams |
||||
|
|
Lapkričio 12 d. Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų (unitų) bažnyčioje įvyks neeilinės iškilmės. Graikų apeigų katalikai liturginėmis apeigomis pagerbs Bazilijaus Didžiojo ordino vieno įkūrėjų ir globėjo Šv. Juozapato (Kuncevičiaus) – arkivyskupo, kankinio asmenį. Kartu bus švenčiamas šios Bažnyčios sugrąžinimo ir dvasinio gyvenimo joje atnaujinimo 25–metis. Šią dieną bus paskelbti ir Bazilijonų vienuolių ordino jubiliejiniai 400–ieji metai, - skelbia DELFI.lt projektas "Žvilgsnis į Lietuvą".
|
Lietuvos piliečių pareiga - gerbti ir saugoti savo karių atminimą |
||||
 Oficialiai Aukštųjų Šančių karių kapinės buvo įsteigtos 1891 m. kaip Kauno tvirtovės (Kauno tvirtovė / fortress) infrastruktūros dalis - carinės armijos kariams laidoti. Per I-ąjį pasaulinį karą kapinės buvo nuniokotos, kapai apleisti. Ir tik praėjus geram penkmečiui po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo, kai karių laidojimui skirtas sklypas Kauno miesto kapinėse prie Vytauto prospekto jau buvo užpildytas, prisimintos Aukštųjų Šančių kapinės, - rašo DELFI.lt rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą". |
| Neįtikėtino grožio Renavo dvaras, skendintis šikšnosparnių kolonijose | ||||
 Renavo Dvaras yra unikalus Mažeikių rajono perlas. Lietuviško kino filmo „Tadas Blinda. Pradžia" kūrėjai šį autentika alsuojantį Lietuvos dvarą pasirinko kaip filmavimo aikštelę, - rašo Delfi.lt rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą". |
|
Raižių totorių mečetėje iki šiol minimas Vytauto Didžiojo vardas |
||||
 Lietuvos valstybės istorija yra neatsiejama nuo šimtmečiais greta gyvuojančių tautų. Viena iš jų – totoriai, garbinga, didele ištikimybe Lietuvos valdovams ir mūsų valstybei pasižymėjusi tauta. Raižių kaimo ketvirtą amžių menančioje mečetėje totoriai iki dabar savo apeigų maldose mini Vytauto Didžiojo vardą, - rašo DELFI.lt rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą" |
 Mūsų laikais Kauno senamiesčio pradžią liudijantys ansambliai atgimsta vienu metu. Platesnę pažintį su Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia ir Kauno pranciškonų - bernardinų vienuolyno ansambliu rasite DELFI.lt rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą |
| Tragiška Sapiegų rūmų istorija - Delfi.lt rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą" | ||||
 Iš griuvėsių pakilę didžiuliai rūmai kare pavargusį ramioje taikoje saugos. 1691 Viešpaties metai." Šis tekstas, iškaltas 1692 m. Vilniuje pastatytų Sapiegų rūmų sienos plokštėje, nusako XVII a. pabaigos ypatingumą. LDK vyko žiaurūs karai su Švedija, kazokais, Maskva. Caro kariuomenė užėmė ir nuniokojo sostinę Vilnių. Abiejų Tautų Respublika balansavo ant išnykimo katastrofos ribos. Visgi valstybė rado jėgų atsitiesti, - rašoma Delfi.lt rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą". |
|
Delfi rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą" - Kvietiškio dvaras gaivinamas bendruomenės dėka |
||||
 Apie Marijampolės ištakas, vieną iš šį savaitgalį vykusių Europos paveldo dienos Lietuvoje programos objektų - Kvietiškio dvarą Marijampolėje rašo Delfi.lt rubrika "Žvilgsnis į Lietuvą". |
|
Kėdainių žydų palikimas - Delfi rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą" |
||||
 Orus Kėdainių žydo tapatumo įsivardijimas deramai lietuviškai yra, matyt, neišverčiamas. Kokią gi žinią teiginys „esu kėdainiškis" tūlam šiuolaikiniam lietuviui perteikia? Gal kėdainiškis džiaugiasi stipriu miesto ūkiu, gal – Agurkų šventėmis. Labai gerai. Bet Kėdainiai – Kristupo ir Jonušo Radvilų miestas – nėra tik tai. Kėdainiai irgi yra čia 300 metų klestėjusių žydų bendruomenės kurtas miestas. Perženkime ribotą šiuolaikišką savęs supratimą ir pabandykime į Kėdainius pažvelgti žydo akims. Galbūt kažką savyje atrasime, - rašo Mindaugas Kazimieraitis DELFI.lt rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą". |
|
Tuskulėnų dvarvietės tragedija - "Delfi" rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą" |
||||
 "Sėkmė yra stipri piliečių visuomenė, kurios pamatą sudaro piliečio širdyje, prote ir valioje gyvos dvasios vertybės. Šios vertybės guli čia – Tuskulėnuose. 1944-1947 m. sovietinės padugnės Lukiškių rūsiuose nužudė ir čia užkasė 767 Lietuvos šviesuolių. Juos ir drįstu vadinti „Tuskulėnų elitu", - rašo Mindaugas Kazimieraitis Delfi.lt rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą". |
|
Žemaitijos Versaliu vadinamas Plungės dvaras - Delfi.lt rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą" |
||||
 Mykolo Oginskio sukurtą stebuklą Plungėje - Žemaitijos Versaliu vadinamą Plungės dvarą pristato Delfi.lt rubrika "Žvilgsnis į Lietuvą". |
|
Tautos dovana prezidentui A. Smetonai - Užugirio dvaras Delfi rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą" |
||||
 Prezidentė Dalia Grybauskaitė Užugirio dvarą, esantį Ukmergės rajone, yra įvardijusi kaip ypatingą vertybę. „Šį dvarą padovanojo prezidentui visi Lietuvos žmonės. <...> Tai jis turi žmonių dovanos galią. Visos Lietuvos dovanos galią", - 2014 m. vasarį atidarydama visuomenei Užugirio dvarą kalbėjo šalies vadovė. |
|
Vienuolių ir miestiečių kančios tapo Kretingos vienuolyno gyvasties galia |
||||
 "Šiandien vėl ryžtamės eiti įkvepiančiu „Kretingos taku" – tuo pačiu, kuriuo žingsniuodavo Kretingos dvaro savininkas - LDK didžiavyris, Salaspilio prieš švedus ir Chotyno prieš Osmanų imperiją nugalėtojas, Jonas Karalius Chodkevičius", - rašo Mindaugas Kazimieraitis Delfi.lt rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą". |
| Biržų tvirtovė vėl tapo lietuvybės bastionu | ||||
 "Nuskubėjau tiesiai į atstatytus centrinius renesansinio stiliaus Biržų pilies rūmus. Dabar čia įsikūręs Biržų krašto muziejus "Sėla" Radvilų dvasią skleidžia nuostabiomis ekspozicijomis, edukacinėmis programomis ir kitomis muziejinėmis bei kultūrinėmis veiklomis. Viena jų – įspūdinga ekspozicija 3D formatu apie 1704 m. švedų puolimą. Ši animuota ekspozicija nukelia lankytoją į įvaizdintą XVIII a. Biržų pilį ir miestą", - rašo mindaugas Kazimieraitis Delfi.lt rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą". |
|
Intriguojanti Kairėnų dvaro istorija - Delfi.lt rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą" |
||||
 Apsilankius Kairėnų dvarvietėje, širdyje sukyla la dolce vita jausmas, o protas judrinasi minčių fiesta, - rašo Mindaugas Kazimieraitis DELFI.ltrubrikoje "Žvilgnis į Lietuvą". Šioje vietoje stūkso angliškasis parkas. Būtent tokią kraštovaizdinę angliško tipo fiestą ir sumanė Dorotėja Lopacinska, J. M. A. Lopacinskio, Kairėnų dvarą valdžiusio nuo 1817 m., žmona. |
|
Delfi.lt "Žvilgsnis į Lietuvą" kviečia grįžti į mūsų istoriją Kretingos dvaro parke |
||||
 "Įsivaizduokime šventadienį Kretingoje. Chodkevičiai su svita išsirengia į šventovę dalyvauti šventose Mišiose. Kretingos dvare su visa šeima sėda į puošnią karietą ir lėtai juda bažnyčios link. Įvykis yra viešas ir pilnas prakilnaus šventiškumo. Miestelio gyventojai dalyvauja šioje prakilnios elegancijos sklidinoje ceremonijoje", - rašo Mindaugas Kazimieraitis Delfi.lt rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą". |
| Delfi.lt ,,Žvilgsnis į Lietuvą" nukreipia ten, kur slypi tikroji lietuviška galia | ||||
 „Ginklais galinga yra ir šlove išgarsėjusi žemė čia, plačiuose laukuose, per kuriuos Lietuva nusidriekus – motina derlių skalsių ir gentis, įgudus kariauti." - rašo Mindaugas Kazimieraitis Delfi.lt rubrikoje ,,Žvilgnis į Lietuvą". |
| Delfi.lt "Žvilgsnis į Lietuvą" į Kauną žvelgia per XIX a. pastato - Komendanto rūmų istorinius langus | ||||
 "Šiandien į Kauną pažvelkime per vieno XIX amžiaus pastato istorinius langus. Deja, tūlas praeivis pastatu tegali grožėtis tik iš išorės nuo Gedimino gatvės. Mat pastate yra įsikūręs Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų štabas", - rašo Mindaugas Kazimieraitis Delfi.lt rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą". |
| Valstybė valstybėje: politikų ir kūrėjų pamėgtas Zyplių dvaras keri savo istorija | ||||
 "Tūlas suvalkietis, didžiuodamasis savo kraštu, ne veltui pučia ūsą. Juk tautinis atgimimas, XX amžiuje išvirtęs į Lietuvos valstybės atstatymą, brendo būtent šiame krašte. Drįstu manyti, kad naujas mūsų valstybės stiprėjimo metas ir vėl bręsta Suvalkijos lygumose, - rašo Mindaugas Kazimieraitis Delfi.lt rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą". |
| Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia - vilties būti amžinai simbolis | ||||
 Kasmet per Žolinės atlaidus į Pivašiūnus suplūsta minios tikinčiųjų. Pivašiūnai per atlaidus gyvuoja tik viena kryptimi. Žmonės miniomis traukia kapinių kalvelės link, ant kurios stūkso Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, - rašo Mindaugas Kazimieraitis Delfi.lt. |
| Žemaičių dvasią kelia ir Žemaitijos krikščionybės tradiciją liudija Telšių katedra | ||||
 Virš septynių kalvų miesto iškilusi į dangų žemaičių dvasią kelia Telšių katedra. Įžvalga, skraidinanti sielą virš išpuoselėtos Žemaitijos pagrindinės šventovės, - rašo Mindaugas Kazimieraitis DELFI.lt rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą" |
| "Žvilgnis į Lietuvą": Trakų Pusiasalio pilies sugrįžimas į bendrą "Trakų pilies" idėjos karūną | ||||
 "Vieno Lietuvos kultūros paveldo mylėtojo prisipažinimas asmeniniame internetiniame dienraštyje mane iš tiesų pažadino: „Turiu prisipažinti, kad šioje pilyje lankiausi pirmą kartą. Trakų salos pilį lankiau dešimtis kartų, o apie pusiasalio pilį sužinojau visai neseniai", - rašo Mindaugas Kazimieraitis Delfi.lt. |
| Medininkų pilies stiprybė - Delfi.lt rubrikoje "Žvilgnis į Lietuvą" | ||||
 "Pamenate praeitų metų pirmąjį šaukimo į kariuomenę vajų? Pamenate internetinę erdvę užplūdusių verkiančių vyrų nuotraukas? Jie buvo vadinami „verktiniais". Šiandien ir vėl mano sielą gniuždo mintys apie šiuolaikinių ašarojančių vyrų madas. Matyt, neatsitiktinai jos ir vėl mane užplūdo būtent čia – prie Medininkų pilies mūrų"- rašo Mindaugas Kazimieraitis DELFI.lt. |
| Palangos vertė - Delfi.lt rubrikoje "Žvilgnis į Lietuvą" | ||||
 "Šį kartą į grafų Tiškevičių pasaulį įžengiau savo lietuviško didingumo lūkesčio vedimas. Nauja dvasia ir su nauja žinia žengiau prie paties Palangos vertės šaltinio", - rašo Mindaugas Kazimieraitis Delfi.lt. |
| "Žvilgsnis į Lietuvą" - nauja ilgalaikė rubrika apie kultūros paveldą Delfi.lt | ||||
 Ar žinome, kodėl Lietuva mums yra brangi? Kiek daug per Nepriklausomybės periodą buvo įdėta pastangų, atstatant mūsų kultūros paveldą, ir kiek menkai sugebėjome įsisavinti to paveldo dvasinę vertę. Tėvynės pažinimo siekinys – tai savo tapatumo pažinimas ir aktualios piliečio savivertės tvirtinimas, - rašo DELFI.lt. |
Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 
8 5 273 42 56 
8 5 272 40 58 
centras@kpd.lt