Titulinis
Sugrįžtantys dvarai

Sugrįžtantys dvarai

Sugrįžtantys dvarai (35). Paliesiaus dvaras – ramybės oazė sveikam gyvenimo būdui        
Paliesiaus dvaro (Ignalinos r.) restauravimas naujam gyvenimui prikėlė ne tik dvaro mūrus, bet ir dvasią – Paliesiaus dvaras tapo ta vieta, kur istorinis akmens dvelksmas ir jauki ramybė papildo vienas kitą, o buvę griuvėsiai kviečia į pažintinę, kultūrinę bei poilsinę kelionę. Jeigu pavargote, jeigu ieškote naujų spalvų, minutės atokvėpio ar visiško pabėgimo – Paliesiaus dvaras laukia Jūsų. Leiskitės į kelionę miško takais, atsikvėpkite su puodeliu garuojančios laukinių vaistažolių arbatos, praleiskite savaitgalį su jums brangiais žmonėmis toli nuo kasdienybės triukšmo...
       

 

Sugrįžtantys dvarai (34). Gačionių dvaras – viešnagė autentiškoje aplinkoje pas baroną Rozeną        
Ramybe, autentiškumu ir estetika dvelkiančią Gačionių dvaro sodybą (Rokiškio r.) atgaivino tris šimtmečius ją valdžiusios baronų Rozenų giminės palikuonis Piotras Rozenas. „Gačionių dvaro savininkus Rozenus kultūros paveldo puoselėtojai ir Rokiškio muziejininkai vadina paskutiniais istorijos mohikanais. Jie bene vieninteliai Lietuvoje savo giminės dvarą prikėlė iš griuvėsių – dvarvietei suteikė antrąjį gyvenimą ir rūmų duris bei istoriją atvėrė visuomenei", rašė Aldona Minkevičienė „Gimtajame Rokiškyje".        

 

Sugrįžtantys dvarai (33). Ilzenbergo dvaras – didžiausias Baltijos šalių biodinaminis ūkis        
Ilzenbergo dvaras (Rokiškio r.) sugrįžo prie savo šaknų – čia vėl gyvena ir dirba žmonės, auginami gyvuliai, sėjami laukai, verda bendruomenės gyvenimas. Dabar Ilzenberge auginama ir gaminama tik itin švari ir natūrali žemės ūkio produkcija. Penkis šimtmečius skaičiuojantis Ilzenbergo dvaras yra tikras istorijos lobynas. Dar XVI a. pr. įkurta rezidencija mena keturių garsių giminių didybę, karus, sukilimus, tarpukario Lietuvos pažangą ir niūrųjį sovietmetį.Tarp Ilgio ir Apvalaso ežerų įsikūrusi dvarvietė po daugybės nykimo metų šiandien ir vėl kuria istoriją, paremtą šimtametėmis lietuvių tautos tradicijomis. Ilzenbergo dvarą naujieji jos šeimininkai prikėlė naujai misijai – čia įkurtas didžiausias Baltijos šalyse biodinaminiais pagrindais veikiantis ūkis.        

 

Sugrįžtantys dvarai (32). Šilutės dvaras – Mažosios Lietuvos tautosakos rinkėjo, mecenato Hugo Šojaus muziejus        
Mažosios Lietuvos puošmena, šiaurinės Rytų Prūsijos dalies dvarų atspindys, Šilutės Hugo Šojaus dvaras vėl, kaip ir kitados prieš šimtmetį, išgyvena savo klestėjimo laikotarpį. Tuometėje Šilokarčemoje įsikūrus vienam žinomiausių Klaipėdos krašto žmonių, pasireiškusių ekonominėje ir kultūrinėje veikloje, Hugo Šojui, jo gyvenimas bei veikla tiek dvare, tiek visuomeniniame gyvenime siejama su laimingiausiais ir gražiausiais senojo dvaro gyvavimo metais. Hugo Šojus stengėsi ne tik reorganizuoti, atnaujinti dvarą, tačiau garsinti pačią Šilutę, skleisti jos vardą visoje Lietuvoje. Šiandien Hugo Šojus vadinamas Šilutės miesto įkūrėju.        

 

Sugrįžtantys dvarai (31). Zyplių dvaras – profesionalių ir liaudies menininkų traukos vieta

       
„Zyplių dvaro (Šakių r.) erdvė suvokiama ne tik kaip istorinis paveldas, bet ir kaip reikšmingas šiandienos kultūrai objektas. Nepriklausomai nuo metų laiko, Zyplių dvare šurmuliuoja žmonės, vyksta įvairūs renginiai, rodantys dvaro gyvybingumą, jo kultūrinę reikšmę vietos bendruomenei, Suvalkijos (Sūduvos) kraštui ir visai Lietuvai. Nors dvaro rekonstrukcija dar nebaigta, tačiau jame vykdoma įvairiapusiška veikla yra puikus istorinio paveldo integravimo į šių dienų kultūrą pavyzdys" Taip Zyplių dvaro istorinio palikimo ir intensyvaus šiandieninio kultūrinio bendruomeninio gyvenimo sintezę apibūdina dr. Asta Venskienė.        

 

Sugrįžtantys dvarai (30). Palangos dvaras – Tiškevičių rūmų ir Birutės parko harmonija

       
Grafų Tiškevičių rezidencija - Palangos dvaras su ištaigingais rūmais, kuriuose įsikūręs Gintaro muziejus ir Birutės parku, sukurtu pasaulinio garso kraštovaizdžio architekto Eduardo Fransua Andrė, sudaro vieną geriausiai išlikusių, sutvarkytų ir gausiai lankomų dvarų kompleksų Lietuvoje. Belieka tik spėlioti, kuo būtų tapusi Palanga, jeigu ne grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičių indėlis į kurorto plėtrą. Palanki geografija ir išmintingi sprendimai neleido Palangos dvaro sodybai ir parkui sunykti sovietmečiu, pagal išgales rūmai ir parkas buvo remontuojami ir prižiūrimi.        

 

Sugrįžtantys dvarai (29). Kidulių dvaras – vieta, kur pasakojamos sėkmės istorijos

       
Apie čia viešėjusius Prūsijos ir carinės Rusijos monarchus, čia gyvenusius ir saulėlydžio sulaukusius vyskupus, praėjusias ir sustojusias svetimųjų kariuomenes bei stebuklingai išlikusį ir iš užmaršties sugrįžtantį Kidulių dvarą (Šakių r.) maloniai kiekvienam lankytojui pasakoja Kidulių dvaro rūmų naujieji šeimininkai – kultūros darbuotojai. Sparčiai populiarėja Kidulių dvare organizuojamas renginių ciklas „Sėkmės istorijos".        

 

Sugrįžtantys dvarai (28). Veisiejų dvaras - „Gyvenimas tarp vandenų“        
Masalskiai, Oginskiai, Žynevai – pagrindinės giminės, sukūrusios ir puoselėjusios Veisiejų dvarą. 2015 m. minėdami UNESCO paskelbtus Mykolo Kleopo Oginskio metus, kartu atsigręžiame į Oginskių giminės materialinį ir dvasinį paveldą, paliktą mūsų ir ateinančioms kartoms. Kultūros istorijos entuziastai telkia ir atskleidžia Oginskių paveldą Oginskių kultūros kelyje.        

 

Sugrįžtantys dvarai (27). Šalčininkų Vagnerių dvaras - jaunimo menų meka        
Laisvės ir kūrybos dvasia apsigyveno Vagnerių dvare Šalčininkuose. Grafų Vagnerių šeimoje iš kartos į kartą buvo perduodamos anticarinės idėjos. Carinės Rusijos valdžios kalėjime ir tremtyje kalintas Karolis Vagneris įsikūrė Šalčininkų dvare, kuriame Vagnerių giminė šeimininkavo iki pat Antrojo pasaulinio karo. Dabar dvaro rūmuose veikia Šalčininkų Stanislavo Moniuškos meno mokykla, kuri ugdo jaunuosius talentus ir rūpinasi istoriniu palikimu.        

 

Sugrįžtantys dvarai (26). Rietavo dvaras - Oginskių užkoduotas pažangos modelis
       
Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius V. Rutkauskas teigia, kad Rietave atsiradusiu apšvietos židiniu Oginskiai tarsi užkodavo valstybės pažangos modelį. Pirmiausia siekė pertvarkyti socialinius santykius ir suformuoti vidurinį sluoksnį. O paskui sekė kultūros, mokslo ir technikos naujovės. Tuo Oginskių tarsi norėta pasakyti, kad jei ta linkme bus formuojamas valstybės gyvenimas, net ir esant pavergimo sąlygoms, tauta nepraras gyvybinių galių ir kada nors galės atkurti savo nepriklausomybę. Didžiausi renginiai ir iškilmės Rietavo laukia 2015 m., kai visas pasaulis minės Mykolo Kleopo Oginskio 250-ąsias gimimo metines.        

 

Sugrįžtantys dvarai (25). Paragių dvaras - rašytojų seserų, rašiusių Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu, tėviškė
       
Sugrįžimas į Paragius – kasmetinė tradicinė teatrų, poezijos ir literatūros šventė, suburianti Akmenės krašto žmones ir menininkus, kūrėjus ir jų gerbėjus bei klausytojus iš visos Lietuvos. Į Paragių dvarą žmones traukia seserų rašytojų Sofijos Ivanauskaitės–Pšibiliauskienės ir Marijos Ivanauskaitės–Lastauskienės, rašiusių bendru Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu, bei jų tėvo dailininko bajoro Nikodemo Ivanausko puoselėta meniška aplinka, žavi išlikęs puikus parkas.        

 

Sugrįžtantys dvarai (24). Jakiškių dvaras - "ne dvaras, o džiazas"        
"Ne dvaras, o džiazas", - žavisi dažnas, apsilankęs Joniškio rajone esančiame Jakiškių dvare. Ir iš tiesų šias erdves pamėgo džiazo muzikantai, jos įkvepia dizainerius, fotomenininkus. Kas matė pasaulio vertybių, čia jaučia Italijos dvelksmą. O dvaro šeimininkė Meilė Zaleckienė prisipažįsta iš pradžių gerokai gėdijusis „viso šito džiazo", ypač po apsilankymų prabangiai restauruotuose dvaruose. Restauruotų, prabangių dvarų Lietuvoje jau yra. O tokį, kuris būtų kitoks, išlaikęs savastį, sunku rasti.        

 

Sugrįžtantys dvarai (23). Renavo dvarą garsina išskirtinis rūmų interjeras, biblioteka ir dermė su kraštovaizdžiu

       

Istorijos mylėtojai ir kultūros žinovai Renavo dvare (Mažeikių r.) ypač vertina išsaugotą ir restauruotą rūmų interjerą, bene vienintelę išlikusią biblioteką bei nuostabaus grožio parką, meistriškai priderintą prie Varduvos upės vingio.
       

 

Sugrįžtantys dvarai (22). Dautarų dvaras - vieta, kur atgaivinama dvarų kultūra

       
Verčiant Dautarų dvaro (Mažeikių r.) istorijos puslapius, nori nenori dėmesys krypsta į buvusių ir esamų jo savininkų pavardes. Kadaise Rusijos ministro pirmininko Piotro Stolypino dukrai ir jos vyrui priklausęs dvaras tarpukariu atiteko Nasvyčių šeimai: garsiam karo gydytojui pulkininkui Kaziui Nasvyčiui, čia vasarodavo ir vėliau išgarsėsiantys jo vaikai – Lietuvos radijo diktorė Undinė Nasvytytė, architektai broliai dvyniai Vytautas ir Algimantas. Naujieji Dautarų dvaro šeimininkai žinoma architektė, restauratorė Gražina Juknevičienė su vyru Antanu ne tik atgaivino Dautarų dvaro rūmus bet ir suplanavo begalę kitų darbų – baigti tvarkyti parką, kurio senieji planai rasti archyvuose, atstatyti kitus dvaro statinius.        

 

Sugrįžtantys dvarai (21). Jurbarko dvaras - svarbi panemunių maršruto dalis        
Keliautojų pamėgtas panemunių maršrutas, ypač pavasarį, kai sužydi gėlės, medžiai ir pievos, driekiasi iki pat Jurbarko. Prie Mituvos upės įsikūrusioje Jurbarko dvaro sodyboje šeimininkauja Jurbarko krašto muziejus, turizmo informacijos centras, eksponuojama Lietuvos monumentaliosios skulptūros pradininko Vinco Grybo kūryba. Visų atvykstančiųjų laukia svetingi šio krašto žmonės, pasirengę ne tik aprodyti ekspozicijas bei parodas, bet ir pasiūlyti įdomių edukacinių užsiėmimų, atsipūsti parke.        

 

Sugrįžtantys dvarai (20). Platelių dvaras - vienintelis Užgavėnių muziejus        
Pusantro šimto metų Prancūzijos giminės istoriją Plateliuose nutraukė Antrasis pasaulinis karas, kurio metu Platelių dvaro sodyba neteko rūmų. Atgaivinti Platelių dvaro sodybą kantriai ir nuosekliai ėmėsi Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Direkcijos darbuotojai sukaupė vertingą Žemaitijos etnografijos kolekciją, aprašė senąsias šio krašto tradicijas ir deda dideles pastangas, kad tos žinios pasiektų viso krašto žmones ir svečius iš kitų šalių, kad tradicinės šventės ir amatai nenustotų gyvuoti. Taip gimė unikalios ekspozicijos, sukurtos edukacinės programos, o primirštą audimo amatą atgaivinti padėjo audėjos iš Švedijos.        

 

2014 02 25

       
Pranešimas "Sugrįžtantys Lietuvos dvarai"        

Vasario 14 d. Kultūros paveldo departamento atstovai dalyvavo Prezidento Antano Smetonos dvaro Užulėnyje (Užugiryje), Ukmergės r., atidaryme po tvarkybos darbų.

Jo metu vykusioje konferencijoje “Praeitis įprasmina dabartį. Prezidento A. Smetonos vasaros rezidencijos pažinimas, išsaugojimas ir vystymosi perspektyvos” Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė skaitė pranešimą "Sugrįžtantys Lietuvos dvarai". Kviečiame susipažinti su šia įdomia ir aktualia informacija.

       

 

Sugrįžtantys dvarai (19). Kretingos dvaras - išpuoselėtas Europos skonis        
Grafų Tiškevičių dvaras Kretingoje išgyvena tikrą renesansą. Kiek daugiau nei du dešimtmečius Tiškevičių dvare šeimininkauja Kretingos muziejus, kurio rūpesčiu ne tik restauruoti istoriniai dvaro pastatai, bet ir puoselėjamos grafų Tiškevičių tradicijos, rūpestingai tvarkomas parkas bei atkuriami vertingiausi jo elementai (struktūra, mažoji architektūra, želdiniai), po kruopelytę renkama Kretingos dvaro, miesto ir krašto istorija, organizuojamos tradicinės šventės, lankytojai kviečiami į pažintines ekskursijas ir į labai patrauklius edukacinius užsiėmimus. Visuomenėje populiarumą užsitarnavo visais metų laikais augmenija žavinti oranžerija – Žiemos sodas. Žiemos sode romantiškoje aplinkoje kavos puodeliu pasmaguriauti vilioja ypač poilsiautojų mėgstama kavinė „Pas grafą“.        

 

Kviečiame prisiminti sugrįžtančius dvarus. Šią rubriką netrukus pratęsime        
Jau dveji metai su trupučiu virtualiai keliaujame po sugrįžtančius dvarus. Per tą laiką jų - dvarų, kurie sugrįžta, plačiai atverdami duris visuomenei, kultūros, šviečiamiesiems, bendruomenių renginiams, tradicinėms šventėms, edukacinių renginių mėgėjams, turizmo ir verslo paslaugoms, tradiciniams amatams, pritaikyti gyvenamajai ir ūkinei paskirčiai, - gerokai padaugėjo.        

 

Sugrįžtantys dvarai (18). Bistrampolio dvaro sodyba - čia kuria menininkai, susitinka prezidentai        
Bistrampolio dvaro sodybos (Kučių kaime Panevėžio r.) istorija daugiasluoksnė, vertintina nevienareikšmiškai. Bistrampolio dvaro praeitį tyrinėję istorikai pažymi šios dvaro sodybos savininkų palaikymą 1863 m. sukilimui ir po to sekusias represijas. Bistrampolio dvaras išgyveno nuosmukį tarpukario metais, kai už antilietuvišką veiklą nubausti Bistramai gyveno Vilniuje, o dvaras buvo apleistas. Dvaro sodyba vėl suklestėjo per pastarąjį dešimtmetį, kuomet čia pradėtas įrenginėti turizmo paslaugų kompleksas, atvėręs duris konferencijoms, šventėms, festivaliams ir koncertams, neįgaliųjų stovykloms, menininkų plenerams, komerciniams renginiams. 2012 m. kovo mėn. Bistrampolio dvaro sodyboje susitiko Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos Prezidentai Dalia Grybauskaitė ir Andris Bėrzinis.        

 

Sugrįžtantys dvarai (17). Švėkšnos dvaro grafienė tęsia Pliaterių tradiciją        
Švėkšnos dvaro sodyba Šilutės r. – viena iš nedaugelio dvarų sodybų Lietuvoje, kuriose šeimininkauja istorinių šeimų palikuonys, tebetęsiantys garbingas giminės tradicijas ir puoselėjantys vietos dvasią. Atkūrus teisę į nuosavybę, Švėkšnos dvarą atsiėmė grafienė Felicija Laima Broel – Pliaterienė. Pliateriai Švėkšnos dvarą valdė nuo XVIII a. antrosios pusės.        

 

Sugrįžtantys dvarai (16). Bukantės dvaro sodyba - rašytojos Žemaitės gimtinė        
Bukantės dvaro sodyba - tipiškas medinis liaudies architektūros dvarelis Plungės r., buvęs Šateikių dvaro palivarkas. Bukantę išgarsino joje gimusi lietuvių literatūros klasikė Žemaitė. Dabar čia šeimininkauja Plungės muziejininkai, pastaraisiais metais atgaivinę ponų namą ir jo interjerą, atstatę du ūkinius pastatus ir juose įrengę naujas patrauklias ekspozicijas.        

 

Sugrįžtantys dvarai (15). Kelmės dvaras - 1831 m. sukilimo simbolis        
Kelmės dvaro sodyba - retas Lietuvoje baroko stiliaus provincijos dvaras, kuriame 350 metų šeimininkavo Gruževskių giminė, o pats dvaras įvairiais istorijos laikotarpiais buvo švietimo ir kultūros židinys. Dėl susiklosčiusių aplinkybių Kelmės dvaras suvaidino svarbų vaidmenį 1831 m. sukilimo istorijoje.        

 

Sugrįžtantys dvarai (14). Kairėnų dvaras - Vilniaus universiteto Botanikos sodo sėkmės istorija        
Vienas turtingiausių botanikos sodų Baltijos šalyse įsikūręs Vilniaus miesto rytinėje dalyje esančioje Kairėnų dvaro sodyboje. Neabejotinai ketvirtoji Vilniaus universiteto Botanikos sodo vieta nulėmė spartų Kairėnų dvaro atgaivinimą. Sutvarkyti ir mokslinei, visuomeninei, šviečiamajai, kultūrinei ir pramoginei veiklai pritaikyti dvaro pastatai, restauruojamas istorinis parkas, kasmet gražėjantis sodas, nepaliaujamai kuriamos ekspozicijos kasmet pritraukia vis daugiau lankytojų. 2012 m. birželio mėn. Botanikos sode atidarytas japoniškas sodas.        

 

Sugrįžtantys dvarai (13). Šešuolėlių dvaras - vertingiausias secesinės dvarų architektūros pavyzdys        
Puošnus ir skoningas, kartu ir santūrus rūmų interjeras, rūpestingai sutvarkytas ir puoselėjamas parkas, šiuolaikinėms reikmėms pritaikyti ūkiniai pastatai bei gausybė kultūrinių renginių, socialiniai projektai ir komercinės paslaugos puikiai dera Šešuolėlių dvare, kurį privačiomis lėšomis atgaivino Petrauskų šeima. Dvaras atviras lankymui.        

 

Sugrįžtantys dvarai (12). Gaivinanti Burbiškio dvaro grožio ir romantikos dvasia        
Retas negirdėjo apie Radviliškio r. Burbiškio dvarą, garsėjantį įvairiaspalvių tulpių kolekcija. Ši nauja tradicija pastaraisiais metais išgarsino Burbiškio dvarą visoje Lietuvoje ir už jos ribų, o tūkstančius lankytojų gegužės mėn. sutraukianti Tulpių žydėjimo šventė šiemet surengta jau dvyliktą kartą. Žinia, jog gėlės gausiai žydi ten, kur jas myli, ten, kur jos prigyja ir įsikabina šaknimis į derlingą žemę.        

 

Sugrįžtantys dvarai (11). Taujėnų dvaras - čia lankėsi ir caras, ir Aleksandras I, ir prezidentas Antanas Smetona        
Šįsyk stabtelėkime Ukmergės raj. Taujėnų dvare, kuriame kadaise šeimininkavo kunigaikščiai Radvilos, lankėsi Rusijos caras Aleksandras I, Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona ir kuris per pastarąjį dešimtmetį atgaivintas privačių investuotojų pastangomis ir pritaikytas komercinei veiklai.        

 

Sugrįžtantys dvarai (10). Kurtuvėnų dvaras – kultūros ir tradicinių verslų lopšys

       
Kurtuvėnų dvarą klestėjimo laikais valdė Nagurskių (XVIII a.) ir Pliaterių (nuo XIX a. iki II pasaulinio karo) giminės. Jų puoselėtas kultūrines tradicijas (klojimo teatrą, šviečiamąją veiklą) ir verslus (žirgininkystę, žuvininkystę, kulinarinį paveldą) sėkmingai atgaivina XX a. pab. dvarą perėmusi Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, užmezgusi glaudžią partnerystę su vietos bendruomene.        

 

Sugrįžtantys dvarai (9). Paežerių dvaras - mažasis Paryžius        
Sūduvos regiono puošmena ir pasididžiavimas Paežerių dvaro sodyba Vilkaviškio rajone – viena gražiausių išlikusių rezidencijų Lietuvoje, klasicizmo epochos kūrinys, prancūzų turisto lūpomis įvardintas kaip Paryžiaus rūmų atspindys, mažasis Paryžius.        

 

Sugrįžtantys dvarai (8). Baisogalos dvare tęsiamos Komarų pavyzdinio ūkininkavimo tradicijos        

Baisogalos dvaro ansamblis Radviliškio raj. – Komarų dvaras, vienas geriausiai išsilaikiusių dvarų Lietuvoje, vertingas klasicizmo ir istorizmo laikotarpių stilių ansamblis. Šešis dešimtmečius Baisogalos dvaru rūpinasi Lietuvos gyvulininkystės institutas, pratęsdamas paskutinio jo savininko Vladislovo Komaro ūkininkavimo tradicijas, nešdamas pavyzdinio ūkio vardą. Nedažnas turbūt yra girdėjęs, kad Baisogalos gyvulininkystės institute tyrinėjamos ir saugomos tradicinės Lietuvoje sukurtos naminių gyvulių veislės.

       

 

Sugrįžtantys dvarai (7). Liubavo dvaras - "Tarytum išniręs iš nebūties"        
„Šis dvaras tarytum išniro iš nebūties, pasirodė viešumoje, įgavo savo tapatybę, tiesiog pranešė apie save. Tiesa, tuomet, 1988-aisiais, pranešė apie save tik vienam keleiviui, užsukusiam į jį vėlų rudenį <…> ilgainiui būtent šis keleivis taps taip nederamai užmirštos Liubavo istorijos ir jos paveldo tyrėju, architektu, krašto istorijos rinkėju, malūno technologijos žinovu.“ Tokiais žodžiais skaitytoją pasitinka Gintaro Karoso knygai „Liubavas“ (2010 m.) anotaciją parašiusi dr. Reda Griškaitė.        

 

Sugrįžtantys dvarai (6). Rokiškio dvare "Sugrįžusios gyventi Tyzenhauzų giminės moterys..."        
Aukštaitijos perlo, patraukliausios turizmo vietovės, kultūros laureato titulus susižėrė praeityje garsių didikų sukurtas, o šiandien kūrybingų ir svetingų žmonių puoselėjamas Rokiškio dvaras su jame įsikūrusiu Krašto muziejumi. Dažnai užduodu sau klausimą, kur slypi ta rokiškėnų sėkmės paslaptis. Atrodo, kad ir ką jie bedarytų, net sunkiausias lygtis tarsi riešutus gliaudo. Ir visuomet su šypsena veide, žėrinčiomis akimis žvelgia.        

  

Sugrįžtantys dvarai (5). Tuskulėnų kompleksas        
Teritorija, kurioje įkurtas Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, nuo XVI a. buvo žinoma kaip karališkojo dvaro, vadinamo Derevnictva, žemė ir funkcionavo kaip Vilniaus pilių pagalbinis ūkis su didele sodyba, sodais ir tvenkiniais. Dvaro įkūrėjas – didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas. Užmiestyje esančiame dvare ne kartą buvo apsistojusi valdovo šeima.        

 

Sugrįžtantys dvarai (4). Pakruojo dvare metų ratas pranašauja Kalėdas        
„Metų ratas pranašauja Kalėdas“ – taip pavadintą edukacinę programą siūlo Pakruojo kultūros darbuotojai. Jie tai jau tikrai atsakytų ir į klausimą, kas bendra tarp Kalavijuočių (Livonijos) ordino riterių palikuonių, Tado Blindos ir rausvaplaukio draugiško mišrūno šuns Alšio. Visus išvardintus dalykus sieja Pakruojo dvaras.        

 

Sugrįžtantys dvarai (3). Paberžės dvaras - 1863 m. sukilimo muziejus        
Pasidairykime Paberžės dvare Kėdainių rajone, kurio mediniame ponų name įsikūręs 1863 m. sukilimo muziejus, vienintelis šio sukilimo muziejus Lietuvoje. Beje, 2013 m. minėsime 1863 m. sukilimo 150 metines. Kur kitur, jei ne Paberžėje, surastume tiek liudijimų apie patriotizmą, narsą ir pasiaukojimą, apie unikalią vietos dvasią, apie šviesą skleidusius žmones. Čia rasite ir šviesą sukuriančių daiktų ekspoziciją – žibalinių lempų kolekciją. Ir pagaliau atgimusį unikalų medinės architektūros kompleksą.        

 

Sugrįžtantys dvarai (2). Vidiškių dvaras        
Vidiškių dvaras yra už 5 kilometrų nuo Ignalinos, šalia Varnio ežero. Dvaras minimas XVIII a. antrosios pusės dokumentuose (1782, 1784 m.). Tuo metu priklausė ponui N. Ragožai. 1782 m. ponas, gavęs Vilniaus vyskupijos leidimą, savo dvare pastatė koplyčią. 1807 m. dvarą valdė grafas Liudvikas Pliateris, kuris tais pačiais metais pastatė naują koplyčią. Dvarą imta vadinti Pšijazn (lenk. „draugystė“).         

 

Sugrįžtantys Lietuvos dvarai (1)        

Retsykiais pamirštame pasidžiaugti jau nuveiktais darbais ir vieni kitus paraginti lankytis jau sutvarkytuose dvaruose bei prisiminti tuos žmones, kurie XX a. pab. – XXI a. pr. kantriai atkūrinėja laiko ir žmonių suniokotus dvarų sodybų statinius, restauruoja mažąją architektūrą, valo tvenkinius, tvarko želdinius ir, svarbiausia, pritaiko šį paveldą visuomenės reikmėms, išsaugodami vietos savitumą. Kviečiame Jus pasidairyti atgimstančiose dvarų sodybose iš pradžių elektroninėje erdvėje, o kas turite galimybę, nepraleiskite jos – aplankykite šiuos istorinius kompleksus.

       

 

 

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt
Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas