Titulinis
Naujienlaiškis

Lietuvos indėlis tyrinėjant LDK didikų Radvilų palikimą Nesvyžiuje

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2016-2017 m. teikė paraiškas Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programai dėl projektų „LDK didikų Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiaus bažnyčios rūsiuose tyrimai ir pritaikymo lankymui koncepcija“ ir „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilų palikimas: bendradarbiavimas ugdant kultūros paveldo tyrimų ir išsaugojimo gebėjimus“ finansavimo.
 
Šiais projektais buvo siekiama atkreipti dėmesį į Lietuvos ir Baltarusijos valstybių bendro istorinio kultūros paveldo objekto – LDK didikų giminės katalikiškos šakos mauzoliejaus, esančio Dievo Kūno bažnyčios kriptose Nesvyžiuje – ištyrimo, išsaugojimo bei pritaikymo lankymui klausimą. Taip pat vykdant projektus tikėtasi kolegas iš Baltarusijos supažindinti su kultūros paveldo objektų tvarkybos reikalavimais, atitinkamų projektų įgyvendinimu bei Lietuvos patirtimi, tvarkant ir pritaikant lankymui analogiškos paskirties objektus Lietuvoje.
 
2016 m. ir 2017 m. pažinčiai su Lietuvos paveldo specialistų sukaupta patirtimi, į Lietuvą buvo pakviesti projekto partneriai – Nacionalinio istorijos ir kultūros muziejaus-draustinio „Nesvyžius“ ir Baltarusijos Respublikos kultūros ministerijos specialistai. Nesvyžiaus muziejaus darbuotojai buvo supažindinti su sutvarkytomis palaidojimo vietomis Vilniaus Katedroje, Šv. Kazimiero, Bernardinų bažnyčiose, Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčioje, apžiūrų metu akcentuojant pritaikymo lankymui sprendimus. Partneriai iš Kultūros ministerijos buvo pakviesti dalyvauti jiems surengtame praktiniame mokomajame seminare „Kultūros paveldo tvarkybos pamokos in situ“, kuriame supažindinti su pamatų hidroizoliacijos, polichromijos, dekoro ir kt. restauravimo/atkūrimo ypatumais, palaidojimo vietų apsauga ir tvarkyba, medžio ir metalo dirbinių restauravimu ir kt. Mokymai vyko Vilniuje, Rumšiškėse, Kaune, Kretingoje ir Palangoje.
 
2016 m.,  pradėjus vykdyti projektą, teko konstatuoti, kad bendra mauzoliejaus būklė Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčios rūsiuose yra bloga: rūsio patalpose susikaupusi drėgmė iš lėto naikina polichromiją ir mauzoliejuje įmūrytas memorialines stiuko lenteles. Karstų ir sarkofagų būklė taip pat yra bloga – nors jie ir buvo sudėti į įvairiais laikotarpiais atnaujintus „futliarus“, beveik visų karstų dugnai supuvę, sarkofagų dekoracijos atitrūkusios nuo pagrindo. Antropologinių tyrimų metu įsitikinta, kad dėl rūsiuose tvyrančios drėgmės (atlikti matavimai parodė, kad ji viršija 80 %) nyksta palaidotųjų palaikai (dalis iš jų skeletuoti arba mumifikuoti), laikui bėgant gali sunykti įkapės bei artefaktai.
 
Nežiūrint to, kad vienas Radvilų giminės palikuonis buvo palaidotas tik 2000 m., niekada nebuvo sudarytas tikslus mauzoliejuje palaidotųjų sąrašas. Dėl to projektų metu buvo siekiama surinkti archyvuose kuo daugiau istorinės informacijos apie palaidojimus Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčios kriptose. Ši medžiaga buvo reikalinga ir vykdomiems antropologiniams tyrimams (nustačius patologijų, ligų ar susirgimų pėdsakus galima identifikuoti palaikus). Įvertinus įkapes ir artefaktus, antropologinių tyrimų metu buvo paneigtas teiginys, kad  Mikalojaus Radvilos Našlaitėlio palaikai yra karste Nr. 72, Andriaus Skorulskio  palaikai karste Nr. 6 ir kt. 2016–2017 m. kompleksiškai buvo ištirta 11 palaikų, tačiau norint galutinai juos  identifikuoti  būtina atlikti laboratorinius tyrimus, nes amžių bėgyje, karų, stichinių nelaimių metu ar perkeliant palaikus į naujai pagamintus karstus kai kurie jų buvo sumaišyti, o karstai, pastatyti ties sienoje įmūrytomis memorialinėmis lentomis, su įrašu apie asmenį, yra supainioti ir neatitinka realios situacijos.
 
2016 m. mauzoliejaus patalpose atlikus natūrinius bažnyčios ir mauzoliejaus architektūros tyrimus bei sugretinus juos su įvairių laikotarpių planais, buvo parengti mauzoliejaus patalpų restauravimo ir pritaikymo lankymui pasiūlymai.
 
2016 ir 2017 m. vykdyti projektai atskleidė tik mažą dalį mauzoliejaus istorijos paslapčių, kurias, tikimasi, padės atskleis naujas projektas „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“, finansuojamas iš 2014-2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos tarpininkavo ir padėjo sutelkti Kėdainių krašto muziejaus ir Dievo Kūno bažnyčios valdytojo, Nesvyžiaus rajono vykdomojo komiteto, pastangas teikiant paraišką. Reikia tikėtis, kad sėkmingai įvykdžius šį projektą 2018-2020 m. bus baigti  Radvilų mauzoliejaus istoriniai ir antropologiniai čia palaidotų kunigaikščių Radvilų giminės atstovų palaikų tyrimai ir patalpos bus pritaikytos lankymui.
 
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2016 m. ir 2017 m. projektus įgyvendino kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkais. Projektai buvo finansuojami iš Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos lėšų.
 
Kultūros paveldo departamentas dėkoja ilgus metus kapinių ir palaidojimų sritį kuruojančiai vyriausiajai specialistei Audronei Vyšniauskienei ir Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Salvijui Kulevičiui bei jam talkinantiems kolegoms mokslininkams už kruopštų ilgalaikį įdirbį koordinuojant, organizuojant ir įgyvendinant darbus, plečiančius mokslinio ir paveldosauginio pažinimo, tarptautinio bendradarbiavimo lauką.

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt

Biudžetinė įstaiga, kodas 188692688. Duomenys apie Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas