Titulinis
Naujienlaiškis

Naujienlaiškis

Klausiame departamento

       
Ruošiamės teikti paraišką Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos finansuoti kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus. Ar nustatyta, kiek turi prisidėti prie projekto įgyvendinimo objekto valdytojas?
Ar galima keisti langus pastate, kuris patenka į kultūros paveldo vietovės teritoriją?
Jeigu savavališkai bus nugriautas pastatas, ar konkretūs darbai bus vykdomi be suderintos projektinės dokumentacijos, kokie sprendimai tokiu atveju gali būti priimami?
Ar galima susigrąžinti lėšas, kurias kultūros paveldo objekto savininkas skyrė taikomiesiems tyrimams atlikti, tvarkybos projektui parengti ir tvarkybos darbams atlikti?
Ar galima naudotis metalo ieškikliu ar kita paieškos įranga, ieškant kilnojamųjų daiktų, turinčių kultūrinę vertę?
       

 

Ką daryti, pastebėjus pablogėjusią kultūros paveldo objekto būklę?

       
Rubrikoje „Praktinis gidas" šįkart pateikiame informaciją, kaip elgtis kultūros paveldo objektų valdytojams, pastebėjusiems defektus, deformacijas ar avarinės būklės požymius objekte. Kokius teisės aktus pasitelkti, kur kreiptis ir kokius dokumentus pateikti, konsultuoja Kultūros paveldo departamento Apskaitos, paveldotvarkos planavimo skyriaus vyr. specialistas Vidmantas Puidokas.        

 

Veliuonos Pilaitės: ką pajėgi nuveikti kultūros paveldą puoselėjanti seniūnija

       
Pasigėrėjęs Veliuonos miestelio kraštovaizdžio dominante tapusių dviejų piliakalnių galybe, dažnas keliautojas atkreipia dėmesį į pastaruoju metu Nemuno ir Gystaus santakoje išryškėjusias dvi kalveles, liudijančias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kovų su Kryžiuočių ordinu istoriją. Apie čia stovėjusią, manoma, 1337 m. kryžiuočių pastatytą Bajerburgo pilį, kurią lietuviai netrukus sunaikino, surinkta daug informacijos: 1965 m. piliavietę kasinėjo Lietuvos istorijos instituto archeologinė ekspedicija, vadovaujama Adolfo Tautavičiaus. Pasakojama, kad prie Bajerburgo kovų su Kryžiuočių ordinu metu žuvęs Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, kuris buvęs palaidotas Veliuonoje (pirmasis Veliuonos piliakalnis vadinamas Gedimino kapu).        

 

Paveldo objektų pritaikymas neįgaliesiems

       
Kiekvienas asmuo su judėjimo negalia prieš išeidamas iš namų privalo suplanuoti visą kelionės maršrutą, tačiau Lietuvos gyventojai ir užsienio svečiai susidurdavo su dideliais sunkumais ir nusivylimais, kadangi negalėdavo gauti kvalifikuotos informacijos, ar vieta, į kurią jie norėtų keliauti, yra pritaikyta neįgaliajam.        

 

Šiemet prasiplėtė Europos žydų kultūros dienų Lietuvoje renginių geografija

       
Rugsėjo 1-5 dienomis visoje Lietuvoje keturioliktą kartą vyko Europos žydų kultūros dienų (EŽKD) renginiai. Šiais metais prasiplėtė EŽKD geografija. Susipažinti su žydų kultūros paveldu ir štetlais šiemet buvo galima bent dvidešimt keturiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose vyksiančiuose 84 renginiuose. Praėjusiais metais aštuoniolikoje Lietuvos miestų ir miestelių įvyko 66 EŽKD renginiai, juose dalyvavo virš 5700 žmonių.        

 

Europos paveldo dienos šiemet kvietė suprasti kultūrinio kraštovaizdžio vertę

       
Rugsėjo 15-17 dienomis visoje Lietuvoje 24-ąjį kartą vyko Europos paveldo dienos (EPD) ─ bene didžiausias kasmetinis nekilnojamojo kultūros paveldo populiarinimui skirtas renginys šalyje. Šių metų tema „Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnių iki miesto bokštų" kvietė pažinti Lietuvos istorinio kultūrinio kraštovaizdžio įvairovę, suprasti jo unikalumą ir vertę. Jų metu didelis dėmesys skirtas piliakalniams ir kitiems panoraminius vietovių vaizdus atskleidžiantiems objektams. Akcija „Globokime piliakalnius" šių Europos paveldo dienų metu jungė 49 renginius visoje Lietuvoje.        

 

Totorių paveldas Lietuvoje

       
Šiais metais švenčiame 620 metų nuo tada, kai totoriai buvo apgyvendinti mūsų šalies teritorijoje. Lietuvos totoriai ─ pirmoji musulmoniška bendruomenė Rytų Europoje. Apie totorių paveldą kalbamės su Vilniaus apskrities totorių bendruomenės pirmininke doc. dr. Galina Miškiniene.        

 

Kauno modernizmo architektūros vertė – išsiskyrimas iš laiko dvasios konteksto

       
Šiuo metu Kauno miesto savivaldybė buria ekspertų darbo grupę, kurie pradės rengti paraišką (nominacinę bylą), kad Kauno modernizmo architektūra būtų įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Apie tai kalbamės su Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėju Sauliumi Rimu ir vyr. specialiste Andrijana Filinaite.        

 

Baigėsi Europos paveldo dienoms skirtas moksleivių fotografijų konkursas

       
Gegužės 14 d. baigėsi Kultūros paveldo departamento organizuotas fotografijų konkursas „Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnių iki miesto bokštų". Konkurse dalyvavo 5 – 12 kl. moksleiviai - iš viso 106 dalyviai, atsiuntę 282 nuotraukas su įvairiais kultūros paveldo objektais iš visos Lietuvos. Aštuonias nuotraukas, kurios taps 2017 m. Europos paveldo dienų Lietuvoje reklaminiu plakatu, išrinko speciali konkurso komisija.        

 

Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios Adamo Gottlobo Casparini vargonai ─ neįkainojamos vertės

       
Lenkijos kultūros ministerija planuoja skirti lėšų unikaliems Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčios A. G. Casparini vargonų restauravimo darbams. Apie šių vargonų vertę kalbamės su aukščiausios – eksperto kvalifikacinės kategorijos vargonų restauratoriumi dr.Girėnu Povilioniu, kuris yra paskirtas oficialiu ekspertu ir atsakingu asmeniu iš Lietuvos ir parapijos pusės šių vargonų restauravimo klausimu.        

 

Vilniuje vyko oficialus Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos delegacijų susitikimas

       
Gegužės 18 d. Vilniuje baigėsi dvi dienas trukęs dvišalis dešimtasis Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo išsaugojimo ekspertų grupės posėdis. Jo metu abiejų šalių atstovai pabrėžė pažangą, padarytą abiem šalims reikšmingo kultūros paveldo restauravimo, konservavimo ir tyrimų srityse. Ekspertai įvertino sudarytos dvišalės nuolatinės darbo grupės veiklos rezultatus, prižiūrint darbus ypatingai svarbiuose sakralinio paveldo objektuose Vilniuje.        

 

Sutvarkytas Marijampolės mokytojų seminarijos pastatų kompleksas

       
Sėkmės istorijos - pavyzdinio restauravimo bei pavyzdingos priežiūros ir išradingo pritaikymo bei naudojimo, saugant kultūros paveldą Marijampolės apskrityje atvejis: įvykdyti ir priimti Marijampolės mokytojų seminarijos pastatų komplekso ( u.k. 16679) 2 pastatų – Mažųjų rūmų ( u.k. 23244) ir Didžių rūmų ( u.k. 23245), esančių Marijampolėje, Vytauto g. 45 ir 47, vidaus patalpų tvarkybos darbai, pritaikant abu istorinius pastatus meno mokyklai.        

 

Žydų senųjų kapinių bei žudynių vietų ir kapų tvarkymo rekomendacijos

       
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos parengė patariamojo pobūdžio Žydų senųjų kapinių bei žudynių vietų ir kapų tvarkymo rekomendacijas, skirtas žydų senųjų kapinių bei žydų žudynių vietos sklypų valdytojams ar jų įgaliotiems atstovams, atsakingiems už šių sklypų tvarkymą.        

 

Klausiame departamento

       

Ar galima įrengti komercinę reklamą ant pastato, kuris įrašytas į Kultūros vertybių registrą, fasado?

Sveiki, įsigijau metalo detektorių dėl hobio laisvalaikio praleidimui. Norėčiau paklausti, ar reikalingas man leidimas iš jūsų, naudojant jį?

Ar galiu imti mokestį už man priklausančio kultūros paveldo objekto lankymą?

       

 

ET Ministrų komitetas patvirtino Europos paveldo strategiją XXI amžiui

       
ET Ministrų komitetas 2017 m. vasario 22 d. patvirtino Europos paveldo strategiją XXI amžiui. Jos rekomendacijos yra instrumentas, kuriuo turėtų vadovautis visos valstybės narės kultūros paveldo apsaugos srityje.        

 

Kaip prižiūrėti kultūros paveldo objektus

       
Per ilgą laiką pastatų fasadai, veikiami drėgmės, temperatūros svyravimų ir kitų nepalankių sąlygų, apsineša įvairiais teršalais, papilkėja. Neretai ant tinko įsikuria melsvadumblių, kitokių dumblių bei grybelių kolonijos.        

 

Baigti Rudaminos Švč. Trejybės bažnyčios (Lazdijų raj.) eksterjero tvarkybos darbai

       
Baigti 2016 metų pavasarį pradėti Rudaminos Švč. Trejybės bažnyčios (Lazdijų raj.) mūro, tinko, pagrindinio fasado bokštų kryžių, vitražinių langų ir durų restauravimo bei apsaugos techninių priemonių įrengimo darbai. Taip pat pakeista stogo danga, atliktas karnizų remontas.        

 

Klausiame departamento

       
Ar galima senojo miesto vietoje vykdyti statybos darbus, neatlikus archeologinių tyrinėjimų, jeigu numatomų darbų vietoje buvusi dauba prieš daugelį metų buvo užpilta atvežtiniu gruntu?

Kaip gauti projektavimo sąlygas, norint rekonstruoti namą, kuris nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą kaip paveldas, bet yra kultūros paveldo vietovėje?

Kur rasti atestuotų kultūros paveldo specialistų kontaktus?

Esame pateikę prašymą per KPEPIS sistemą, reg. Nr. 1U – 1, kultūros paveldo objektų individualios apsaugos reglamentui gauti. Norime pasiteirauti, ar teisingai paprašėme, nes šiandien projektuotojas pranešė, kad reikėjo pildyti kitaip prašyti (paveiksliuke). Pasižiūrėkite ir parašykite, kuriuos prašymus turėtume užpildyti.

Ką daryti, norint parduoti kultūros paveldo objektą? Ar reikia apie tai pranešti Kultūros paveldo departamentui?

       

 

Žydų senųjų kapinių bei žudynių vietų ir kapų tvarkymo rekomendacijos

       
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos parengė Žydų senųjų kapinių ir žudynių vietų bei kapo/ų tvarkymo rekomendacijas. Jos nustato Kultūros vertybių registre įrašytų senųjų žydų kapinių ir žudynių vietų bei kapų sutvarkymo reikalavimus ir yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas šių kultūros paveldo objektų valdytojams.        

 

Senoji Pivašiūnų klebonija sulaukė restauravimo        
2016 m. pabaigoje baigti trejus metus trukę Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios statinių komplekso senosios klebonijos pastato (unikalus kultūros paveldo objekto kodas ─ 33145) restauravimo ir pritaikymo viešojo kultūrinio turizmo reikmėms darbai.        

 

Šiemet privatiems kultūros paveldo objektų valdytojams išmokėta virš 400 tūkst. eurų kompensacijų

       
2016 m. taikomųjų tyrimų, tvarkybos darbų projektų rengimo, konservavimo restauravimo darbų kompensavimui buvo skirta 412 870 eurų, iš jų 184 409 eurų išmokėta metų pradžioje tiems valdytojams, kuriems nepakako lėšų 2015 metais.        

 

Klausiame departamento

       

Norėčiau sužinoti, kokį atestatą turintis specialistas gali rengti valstybės saugomo objekto projektą?
"Sekmadienį mačiau, kad keli vyrai, naudodami metalo detektorius, kasinėjo piliakalnio papėdėje. Ką daryti tokiu atveju? Juk valstybinės institucijos savaitgaliais nedirba."
Kokių statinių statyba galima žemės ūkio paskirties sklype vizualinės apsaugos zonos pozonyje? Ar juridinis asmuo, tapęs žemės ūkio veiklos subjektu, nuosavybės teisės valdomame žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančiame kultūros paveldo objekto vizualinės apsaugos zonos pozonyje, galės atlikti žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybą, t. y. būti kitos (ūkio) paskirties pastatų, skirtų žemės ūkiui tvarkyti, statytoju? Kokie reikalavimai tokiais atvejais galioja?

       

 

Žemosios Panemunės piliakalnis tapo patrauklia turistams vieta

       
Pavyzdinės tvarkybos bei priežiūros ir gero pritaikymo bei naudojimo, saugant kultūros paveldą Marijampolės apskrityje pavyzdys ─ Žemosios Panemunės piliakalnis (u.k. 3269, Žemoji Panemunė, Kriūkų sen., Šakių r. sav.).        

 

Piliakalnių priežiūros atmintinė

       
2017-uosius metus LR Seimas paskelbė Piliakalnių metais. Priimtame dokumente akcentuojama, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis. Rūpintis šiais valstybingumo istorijos liudytojais yra ne tik savivaldybių, bet ir bendruomenių bei kiekvieno doro piliečio pareiga. Kokie yra svarbiausi piliakalnių priežiūros aspektai, aptariame su Lietuvos archeologijos draugijos pirmininko pavaduotoju archeologu Zenonu Bauboniu.        

 

Europos Tarybos Kultūros kelių forumas šiemet vyks Vilniuje

       
Spalio 26-27 dienomis Vilniuje rengiamas Europos Tarybos Kultūros kelių 6-asis patariamasis forumas. Jo metu bus aptariama Europos Tarybos sertifikuotų Kultūros kelių plėtra ir naujos jos galimybės. Šiemet birželį Lietuvoje įkurta Švento Jokūbo kultūros kelio asociacija tapo pilnateise Europos Šv. Jokūbo kelio federacijos nare. Tikimasi, kad praėjusių metų gruodį įsteigta Žydų kultūros paveldo kelio asociacija netrukus taip pat prisijungs prie Žydų kultūros paveldo kelio Europoje. Didėjant kultūros kelių aktualumui tiek šalies, tiek Europos mastu, šio forumo organizatorius ─ Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos tęsia darbą, skatinantį kultūros kelių Lietuvoje kūrimą ir plėtrą.        

 

Kaip naudoti ir tvarkyti įsigytą kultūros paveldo objektą?

       
Praėjusio naujienlaiškio numerio rubrikoje „Praktinis gidas" apžvelgėme, kokius pirmuosius žingsnius reikėtų žengti ketinantiems įsigyti kultūros paveldo objektą. Tęsdami temą, pateikiame pagrindinę informaciją kultūros paveldo objektų savininkams apie kultūros paveldo objektų naudojimą ir tvarkymą. Rubrikos konsultantas - Kultūros paveldo departamento Apskaitos, paveldotvarkos planavimo skyriaus vyr. specialistas Vidmantas Puidokas.        

 

Klausiame departamento
       

Kas atlieka archeologinius tyrimus ir kiek jie kainuoja?
Į ką reikia kreiptis, norint pradėti tvarkybos darbus kultūros paveldo objekte arba jo teritorijoje?
Kur ir į ką kreiptis dėl želdinių priežiūros ir tvarkymo kultūros paveldo objekto teritorijoje?

       

 

Prano Vaiciuškos vila prikelta naujam gyvenimui        
Gydytojo, Lietuvos kariuomenės brigados generolo Prano Vaiciuškos vilos (u.k.37317, J. Janonio g. 46, Kačerginė, Kauno r. sav.) restauravimas yra viena iš geriausių kultūros paveldo atgaivinimo istorijų Kauno rajone. Privatus asmuo medinį avarinės būklės pastatą prikėlė naujam gyvenimui. Kokia pastato būklė iki restauravimo, matyti iš Kultūros vertybių registre esančių nuotraukų. Naujose nuotraukose ─ neatpažįstamas vaizdas.        

 

KPEPIS supaprastina administracines procedūras        
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos kviečia aktyviau naudotis „Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinės sistemos" (KPEPIS) paslaugomis. Nuo praėjusių metų rugpjūčio iki šių metų kovo per KPEPIS buvo įvykdyta 891 paslaugų, neskaitant informavimo ir konsultavimo, panašus skaičius paslaugų šiuo metu yra vykdomas.        

 

Ką apie kultūros paveldo objektą turi žinoti norintis jį įsigyti asmuo?        

Planuojantiems įsigyti kultūros paveldo objektą, kyla klausimų, nuo ko reikėtų pradėti, kokia informacija pasidomėti. Kokius pirmuosius žingsnius reikėtų žengti būsimiesiems kultūros paveldo objektų savininkams?

Ką turėtų žinoti asmuo, norintis įsigyti žemės sklypą ir/ar senesnį nei 50 metų statinį (jų grupę, kompleksą), arba kitą objektą/daiktą miesto, miestelio ar kaimo gyvenvietės senojoje dalyje (vietovėje)?

       
Ką daryti, pastebėjus pablogėjusią kultūros paveldo objekto būklę?

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt
Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas