- Titulinis
- KPD apie paveldą
KPD apie paveldą
| Kaip sugrįžta medinukai | ||||
 Iki pat XX amžiaus pradžios Lietuvos kraštovaizdyje vyravo medinė architektūra. Medis tarnavo tiek gyvenamiesiems bei ūkiniams pastatams, tiek sakraliniams statiniams. Tad savaime suprantama, kad medinukų projektuotojai bei meistrai ilgainiui ištobulino atitinkamas statybines technologijas ir sukaupė neįkainojamą patirtį. Regis, tik perimk ir tęsk tradiciją, bet... |
| Iš meilės medžiui | ||||
 Mintis, kad senųjų amatų specialistus efektyviausia rengti ir atestuoti ne valdiškuose kabinetuose, bet konkrečiuose kultūros paveldo objektuose, šovė į galvą Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio vedėjui Antanui Eičui bene prieš dešimtmetį. Nors sparnus ji įgavo ne iš karto, dabar jau turie kuo pasidžiaugti – medinis Lietuvos paveldas gelbėjamas išties profesionaliai ir sėkmingai. |
| Apie paveldą kalbės viena kalba | ||||
 Verslininkai nori statyti be jokių apribojimų, o paveldosaugininkai siekia saugoti tai, kas jau pastatyta praeityje. Regis, abiejų pusių interesai esmingai prasilenkia. Tačiau iš tiesų toks stereotipiškas požiūris – paviršutiniškas ir klaidingas. Jį paneigia kad ir bendro darbo tarp paveldosaugininkų ir verslininkų sutartis, pasirašyta Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Roberto Dargio. |
| Vilniaus klubas gaivina grafų Umiastovskių tradicijas | ||||
 Visais laikais mecenatai fundavo bažnyčias, kvietė kurti vietos ir užsienio menininkus, rūpinosi švietimu, organizuodavo renginius žmonėms. Mūsų dienomis tarp tęsiančių šią tradiciją yra Vilniaus klubas. Vilniaus klubas bendrai veiklai susibūrė suvienydamas verslo, kultūros, politikos atstovus, siekiančius prisidėti prie sostinės gražinimo bei kultūrinio gyvenimo įvairovės. Tuo labiau, kad ilgainiui jo susibūrimų ir renginių vieta tapo XVIII amžiuje statyti grafų Umiastovskių rūmai Trakų gatvėje. |
| Atgaivintos sinagogos – tai naujos galimybės | ||||
 „Žydų tautos paveldas yra labai plati sritis. Lietuvoje nerasime miesto ar miestelio be žydų kultūros ženklų, dažniausiai – senų kapinių ir sinagogų. Šis paveldas gali sukurti reikšmingą pridėtinę vertę, ir tai ypač aktualu toms vietovėms, kurios kitokio paveldo apskritai neturi. Galima sakyti, kad žydų kultūrinis palikimas yra šansas atsidurti pasaulio kultūros žemėlapyje", - sako Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas. |
| Kultūros paveldas - visų reikalas |
||||
 Vakarų pasaulyje kultūros paveldas vertinamas kaip organiška šiuolaikinio žmogaus gyvenimo aplinka, kurioje slypi galingas raidos potencialas ir pridėtinė vertė. Neveltui politiniame ES lygmenyje siekiama sukurti vieningą Europos kultūros paveldo strategiją bei sustiprinti kultūros paveldo pozicijas ne tik kultūros, bet ir įvairiose kitose srityse – švietimo, meno, mokslo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, regioninės plėtros, turizmo ir t.t. Tai vadinama integruotu požiūriu į kultūros paveldą. |
 Autoritetinga Kauno žinovė architektė Jolita Kančienė kviečia į ekskursiją po savo mylimą miestą, kuriame tobulai įsikūnijo XX amžiaus pradžios architektūrinis skonis. Kauno tarpukario architektų kūrybos fenomenaliai neveikia laikas – kaip ir tada, taip ir mūsų dienomis ji alsuoja modernu. |
 Švėkšnos miestelyje žydų bendruomenės seniai – nė pėdsako, tačiau savo miestelio istorijai neabejingi entuziastai daug nuveikė, kad žydų palikimas bei atminimas būtų saugomi. |
 Šalia Vilniaus turime unikalų turistinį kultūrinį maršrutą - tris vienos garsiausių Lietuvos aristokratų giminės Tiškevičių rezidencijas, kurių kiekvieną puošia garsaus kraštovaizdžio meistro Eduardo Andre projektuoti parkai. Paveldo tyrinėtojai vadina jas paskutine aristokratijos investicija Lietuvoje prieš prasidedant istoriniams perversmams. Tačiau kodėl mūsų dienomis taip skirtingai klostosi šių trijų vertingų ansamblių likimas? |
 Reportaže susipažinkite su Belvederio dvaro rūmų, Raudonės pilies malūno bei Abromiškių dvaro būkle. Belvederio dvaro rūmai – vieni gražiausių Lietuvoje. Tačiau nuostabioje vietoje – ant Nemuno kranto – pastatyti ir neorenesansinį stilių išlaikę rūmai šiandien nyksta. Panašus ir Raudonės pilies malūno, kuriame tebėra išlikusi autentiška malimo įranga, likimas. Tuo tarpu ilgą laiką nykęs Abromiškių dvaras šiandien rūpestingų šeimininkų keliamas antram gyvenimui. |
|
|
|
|
Dekoro turtingame XIX amžiaus pabaigos istorizmo architektūros trijų aukštų pastate atsispindėjo Renesanso bei Nyderlandų manierizmo įtaka, namas išsaugojo prabangos ir puošumo dvasią. Pasak pastato restauravimo ir pritaikymo projekto autoriaus architekto SauliausMisevičiaus, kertinis principas buvo aiškiai atskirti tai, kas sena nuo to, kas nauja, atsisakant bet kokios imitacijos sekant analogais. Erdvės, kuriose nerasta išlikusių autentiškų elementų, buvo įrengtos moderniai. Neradus autentiško parketo, tiesiog buvo patiestas naujas. Tačiau viskas, ką pavyko išsaugoti iki mūsų dienų, buvo rūpestingai identifikuota ir restauruota pagal klasikines restauracijos taisykles.
|
|
Pasaulietinių Vilniaus istorinių interjerų išliko mažiau nei sakralinių. Įdomiausia jų sankaupa - nuo gotikos iki XX amžiaus - išsaugota Pilies gatvės 22-24 numeriu pažymėtame name, kur veikia viešbutis „Narutis“.
|
|
Net jeigu jums nereikia nakvynės, Kauno viešbutį „Daugirdas“ verta pamatyti – jau vien dėl originalios istorinio palikimo ir modernių sprendimų dermės. Ginčai dėl to, ar senamiesčiuose bei įvairiuose paveldo objektuose vieta moderniajai architektūrai, tikriausiai yra amžini ir vargiai kada nors bus išrišti vienareikšmiškai. Šiaip ar taip, turime tiek įdomių bei paveldo požiūriu atsakingų sprendimų, tiek ir nepavykusių, sudarkiusių istorinį palikimą, kaip vadinamasis Kauno „stiklainis“.
|
Kauno bernardinų ansamblis – atsakingai restauruotas, išradingai pritaikytas |
||||
 XVI a. pradžioje Bernardinų vienuolyno ansamblis be pilies buvo stambiausias mūrinių pastatų kompleksas Kauno mieste. O mūsų dienomis Kauno Bernardinų vienuolynas ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios pastatų kompleksas, paveldosaugininkų nuomone, yra bene vertingiausi Laikinosios sostinės pastatai, išsaugoję daugybę autentiškų dalykų. Tad nieko nuostabaus, kad šios kultūros vertybės restauravimu užsiėmę specialistai apie savo darbą kalba kaip apie nuostabią dovaną ir unikalią patirtį. |
 Vieni žmonės brangina iš kartos į kartą perduodamus protėvių baldus, papuošalus, kitokius senus daiktus ir ketina palika juos savo vaikams. Kiti jiems nesuteikia jokios reikšmės ir verčiau perka naujus, esą madingesnius. Panašiai elgiasi ir kultūros paveldo savininkai. Neabejotinai laimi tie, kurie paveldą suvokia kaip prasmingą istorinę tąsą. O kad šiuolaikinį gyvenimą kultūros paveldo objektai tik praturtina, įrodo sėkmingo istorinių statinių pritaikymo šiandienai pavyzdžiai. |
 Paveldosauginiu požiūriu geriausias likimas paveldui moderniaisiais laikais – autentiškos funkcijos išsaugojimas ir tradicijų tąsa. Tačiau tai įmanoma ne visuomet. O tada svarbiausiu dalyku tampa paveldo valdytojo fantazija ir drąsa. Svarbiausia – kad paveldas nesunyktų nenaudojamas. Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė sako labiausiai linkinti paveldo valdytojams nebijoti svajoti ir iš anksto nesuvaržyti savęs stereotipais, o juolab – išankstiniu įsitikinimu, kad paveldas yra vieta, kur „nieko negalima" daryti. |
Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 
8 5 273 42 56 
8 5 272 40 58 
centras@kpd.lt