2012-11-08

2012 m. lapkričio 8–20 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veiks paroda „AŠ – RESTAURATORIUS“. Paroda skirta Bibliotekos 100-mečiui ir UNESCO dokumentinio paveldo programos „Pasaulio atmintis“ 20-mečiui paminėti.

Parodos atidarymas – lapkričio 8 d. 15 val. Atidarymo metu bus pristatomas video siužetas apie Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus veiklą.

Lapkričio 9, 12 ir 13 d. nuo 13 iki 17 valandos kviečiame lankytojus susipažinti su restauratoriaus profesija: prie parodos vitrinų su eksponatais papasakosime apie šios profesijos subtilybes bei problemas. Pageidaujantiems surengsime ekskursiją po Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyrių.

Registruotis reikia el. paštu: restauravimas@mab.lt arba tel.: 85 262 5781.

2012-11-08

2012 m. lapkričio 14, 21 ir 28 dienomis kviečiame apsilankyti ekspedicijų į lietuvių tremties ir kalinimo vietas pristatymuose, kurie vyks Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F). Renginių pradžia 16 val.

Lapkričio 14 d. pristatymų ciklą pradės ekspedicija „Misija Sibiras'12“, vykusi šių metų liepos 20 – rugpjūčio 3 dienomis Rusijos Federacijos Chakasijos Respublikoje. Kviečiame į intriguojantį susitikimą su ekspedicijos dalyviais. Jo metu bus dalinamasi ekspedicijos įspūdžiais, nuveiktais darbais ir patirtais nuotykiais. Susitikimas bus iliustruojamas gausia vaizdine medžiaga.

Daugiau informacijos: tel. 8 5 275 12 23, el. paštu sergej.grebenikov@genocid.lt.

2012-11-08

Lapkričio 22 d. 16.00 val. Užutrakio dvaro sodybos rūmuose duris atvers paroda „Meilė ir Epocha“. Tai antroji žymaus lenkų dailininko Wojciecho Weisso ir jo žmonos Irenos Weiss (Aneri) tapybos paroda, surengta Tiškevičių rūmuose Užutrakyje.

2009 metais čia vykusi pirmoji W. ir I. Weissų darbų paroda „Grožis atėjo pas mane...“ buvo pagrindinis dar nepilnai restauruotų rūmų atidarymo akcentas. Šiandien Weissų kūryba į jau pilnai atkurtus Užutrakio rūmus grįžta platesniu kontekstu. Dailininkų tapyba eksponuojama tarp daiktų, kuriuos jie mėgo, tarp to, kas formavo jų intymią, privačią erdvę. Wojciecho Weisso kūriniai tarytum užmezga dialogą su žmonos Aneri paveikslais, įsilieja į scenografiją, sukurtą iš jų šeimos namų Krokuvoje daiktų: aukštos klasės baldų, audinių, dekoratyvinių dirbinių. Po parodą mus lydi archyvinės nuotraukos, priartinančios šimtmečio senumo epochą prie mūsų laikmečio.

2012 m. lapkričio 15 d. Vilniuje, Saulėtekio al. 11 (Centriniai rūmai, 03 auditorija) vyks VI-asis Lietuvos urbanistinis forumas, tema „Šiuolaikiški miestai ir miesteliai: situacija, vystymosi tendencijos, vizija“. Forumą organizuoja Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu. Forumo programa čia.

2012-10-31

Mažojoje Lietuvoje aktyviai vykdomas projektas „Evangelikų liuteronų kapinių duomenų bazė: praktika ir tikrovė“. Juo siekiama apsaugoti nebeveikiančiose evangelikų liuteronų kapinėse išlikusius antkapinius paminklus, juos inventorizuoti.

Didžioji dauguma Mažosios Lietuvos neveikiančių kapinių atspindi evangelikų liuteronų bendruomenės laidojimo ir atminimo įamžinimo papročių kultūrą. Blogiausia, kad šias kapines pamėgo lankyti metalo vagys, kurie, manydami, jog jos yra pasmerktos sunykimui, metalinius paminklus vagia ir atiduoda į metalo laužą. Kai tokiais atvejais policininkai paprašo parodyti dingusių kryžių nuotraukas, seniūnijų darbuotojai skėsčioja rankomis, nes jokiais laikais nebuvo daryta antkapinių paminklų inventorizacija.

2012-10-31

Autorius: Vida GIRININKIENĖ

Šaltinis: Lietuvos Žinios

Gyvenimas ir mirtis visada šalia. Šalia gyvenamųjų namų yra ir kiti, sakytume, amžinieji namai, kurie išlieka tol, kol yra jų šeimininkai, tai yra mirusiųjų artimieji. Pasikeitus kartoms, nelikus artimųjų, šie namai sunyksta patys arba yra sunaikinami.

Nedaug išliko XV-XVIII amžių didikų kapų koplyčiose ar kriptose. O buvo tradicijos: prabangūs katafalkai, speciali bažnyčių puošyba herbais, emblemomis, daugybe alegorinių figūrų, turtus, garbę bei šlovę liudijantys įrašai lentelėse prie karstų, vėliavose, antkapiuose, ypatingi laidotuvių pamokslai. Bažnyčių šventoriuose paprastų parapijiečių kapų paminklai puošnumu neišsiskyrė, dažnai jų iš viso nebuvo, bet užtat daugelį tenkino šventa bažnyčios erdvė, kur kasdien vaikšto kunigas ir tikintieji. Šventorių kapinaites supo mūro tvoros. Karų, gaisrų, epidemijų išvarginti miestiečiai mirties viešai nedemonstravo. Už miesto sienų tuomet buvo laidojamos epidemijų, badmečių, karų aukos.

2012-10-31

„Gyvoji istorija" - lapkričio 16 d., 16.03 ir 20.20 per LRT Radiją. Laidos vedėja Inga Berulienė.

Vokiečių ordinas, skatinamas tikėjimo, kad karas – tinkama priemonė skleisti krikščionybei, plėsti prekybai ir politinei įtakai, kariavo šį šventą karą dėl to, kad išplėstų krikščionišką kultūrą ir sukurtų sau teritorinę valstybę. Manydami, kad netikėliai, t.y. kito tikėjimo žmonės atmes bet kokį taikų kvietimą priimti išganymo misiją, jie buvo pasirengę panaudoti jėgą. Štai kodėl tikslas užkariauti Žemaitiją tapo pačių svarbiausiu vokiečių ordino užsienio politikos tikslu. Ir kaip įvardija istorikai, šio tikslo įgyvendinimas truko daug metų – laikotarpį nuo 1309 iki 1410 metų galime pavadinti Kryžiaus karu Žemaitijoje. XIII a. nepatekus į taikių misijų laikotarpį, žemaičių krikšto klausimas XV a. jau tapo ne religine, bet politine problema, kurios sprendimui išeities ieškojo patys žemaičiai, pasitelkę didijį kunigaikštį Vytautą, jo galias ir išmintį.

2012-10-29

Viešoji įstaiga Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra drauge su Vilniaus apskrities priešgaisrine gelbėjimo valdyba vykdo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos, atgaivinimo ir leidybos projektą „Gaisrų prevencijos ypatumai, užtikrinant Vilniaus senamiesčio priešgaisrinę apsaugą“.

Prisimindami 1944–1947 m. sovietinio totalitarinio režimo NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje nužudytus ir Tuskulėnų dvaro teritorijoje užkastus antisovietinio ginkluotojo pasipriešinimo kovotojus, pogrindžio organizacijų narius ir rėmėjus, ūkininkus, mokytojus, inteligentus, dvasininkus, kviečiame Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis nemokamai aplankyti Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso muziejaus ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, taip pat uždegti žvakeles koplyčioje-kolumbariume pagerbiant kritusiųjų kovoje už Lietuvos laisvę atminimą.

Lankymo valandos nuo 10 iki 18 val.

Palangoje baigti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios fasadų ir stogo restauravimo darbai, pradėti 2007 metais. Jie kainavo 2,385 mln. Litų. Kultūros paveldo departamentas bažnyčios tvarkybai skyrė 1,67 mln. Lt, o 715 tūkst. Lt pridėjo Palangos savivaldybė ir parapija. Tvarkybos darbus atliko UAB „Pamario restauratorius“.