Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos finansuoja Dubingių piliavietės archeologinius tyrinėjimus, konservavimo – restauravimo darbus ir Radvilų giminės atstovų palaikų perlaidojimą. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu patvirtintą Dubingių piliavietės pritaikymo kultūriniam ir pažintiniam turizmui 2007-2009 metų programą, Kultūros paveldo departamentas 2007 – 2009 metais šiam objektui skyrė beveik 3 mln. litų. Už šiuos pinigus buvo atlikti evangelikų reformatų bažnyčios ir Radvilų rūmų archeologiniai tyrimai, įrengta Radvilų giminės perlaidojimui skirta kripta, konservuoti bažnyčios pamatai.
Šiuo metu toliau tęsiami Radvilų rūmų tyrimai. Tyrimų tikslas – atidengti buvusio rūmų bokšto pamatus, tirti rūmų rūsius, nustatyti rūmų santykį su piliavietės aplinka, patikslinti pastato chronologiją. Vėliau numatoma rūmų pamatus konservuoti ir pritaikyti turistų lankymui. Virš pamatų bus įrengti takai, visas plotas bus uždengtas specialiu pastatu.
Dubingių piliavietė – vienas reikšmingiausių objektų Lietuvos istorijoje. Ji – ne tik vienas svarbiausių kovos su kryžiuočiais taškų, bet ir yra glaudžiai susijusi su faktiniais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovais – Radvilomis ir yra šios garbingos giminės laidojimo vieta. Nuo 2003 m. piliavietėje vykdomi archeologiniai tyrinėjimai, kurių metu buvo ištirta buvusi bažnyčia, rastos ir atidengtos buvusių Radvilų rūmų liekanos. Tačiau svarbiausias atradimas – 2004 metais rasti garbingos ir ypatingai Lietuvos istorijai nusipelniusios Radvilų giminės palaikai.
Radvilų giminė – viena įtakingiausių šeimų Lietuvos istorijoje. Ši giminė neabejotinai turėjo įtaką politiniam ir kultūriniam valstybės vystimosi procesui, o su jų funduota Nesvyžiaus Dievo kūno bažnyčia siejamas Baroko atėjimas į LDK. Radvilos, nors ir valdydami daugybę miestų ir rezidencijų, Dubingius pasirinko kaip savo laidojimo panteoną. 2004 metais atrasti, 2004 – 2007 metais antropologų, istorikų, menotyrininkų ir archeologų bendromis pastangomis identifikuoti 8 Radvilų giminės atstovų palaikai: LDK kanclerio, Vilniaus vaivados bei Livonijos vietininko, Liublino unijos priešininko, faktiškai nevainikuoto Lietuvos karaliaus Mikalojaus Radvilos Juodojo, jo žmonos Elžbietos Šidlovieckos-Radvilienės, LDK kanclerio, Vilniaus vaivados ir didžiojo etmono Mikalojaus Radvilos Rudojo, jo sūnaus Mikalojaus Radvilos, Mikalojaus Radvilos žmonos Elenos Hlebovičaitės, Mikalojaus Radvilos (M. R. Rudojo vaikaičio), Jonušo VI Radvilos ir Anos Sobkovnos (Kristupo Radvilos Perkūno pirmosios žmonos). Šis vienas didžiausių pastarųjų dešimtmečių Lietuvos archeologinių ir istorinių atradimų yra ne tik svarbus Lietuvai, bet ir kitoms buvusioms LDK valstybėms, kuriose yra išlikęs šios giminės kultūrinis palikimas ir tebegyvena Radvilų palikuonys.
Pati Dubingių piliavietė – šiuo metu didelis pusiasalis – kalva, seniau buvusi sala. Dubingių pilies svarbą kovų su Vokiečių ir Livonijos ordinais metu primena ne tik vienas didžiausių Lietuvos piliakalnių, jo gera strateginė situacija, bet ir tai, kad būtent šioje vietoje Vytautas pastatė savo pilį ir fundavo bažnyčią. Po Vytauto mirties piliavietę valdė didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio vietininkai. Kaip ir kada Dubingiai atiteko Radvilų giminei tiksliai nėra žinoma, tačiau spėjama, kad tai galėjo įvykti didžiojo Lietuvos kunigaikščio Aleksandro valdymo laikais.
Dubingių piliavietėje tebėra išlikę XVI-XVII a. buvusių Radvilų rūmų ir evangelikų reformatų bažnyčios griuvėsiai. Yra žinoma, kad Dubingių piliavietėje stovėjo trys bažnyčios – Vytauto funduota katalikų ir dvi evangelikų reformatų, kurias fundavo Mikalojus Radvila Rudasis bei Jonušas Radvila. Archeologinių tyrimų metu buvo aptikta nedaug Vytauto laikų bažnyčios radinių – tai koklio fragmentas, Vytauto laikų moneta, Kazimiero moneta, Aleksandro denarai, ankstyvieji palaidojimai. Su antrąja bažnyčia sietinų radinių yra daugiau – buvo rasti ilgi pamatų fragmentai, aptikta kripta, bažnyčios grindų fragmentas. Taip pat atidengtas visas III-osios, renesansinės bažnyčios pamatų perimetras, tyrinėti sienų, apsidės ir bokšto pamatai. Visas bažnyčios perimetras yra užkonservuotas ir pritaikytas lankymui.
Š. m. rugsėjo 3 – 4 d. Radvilų giminės atstovų palaikai bus pašarvoti Radvilų rūmuose Vilniuje. Iškilminga Radvilų palaikų perlaidojimo ceremonija vyks rugsėjo 5 dieną. Ceremonija yra Lietuvos 1000-čio programos dalis. Palaikai bus perlaidoti Dubingiuose, atrastos renesansinės evangelikų reformatų bažnyčios apsidėje įrengtoje kriptoje. Planuojama, kad iškilmėse dalyvaus Lietuvos Respublikos prezidentai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo ir ministerijų vadovai, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos kultūros ministrai, Radvilų giminės palikuonys ir kiti asmenys.
