I. Lietuvos kilnojamųjų kultūros vertybių užsienyje samprata

*Kilnojamojo kultūros paveldo užsienyje rūšys

*Kilnojamųjų kultūros vertybių judėjimas

*Kilnojamojo kultūros paveldo užsienyje samprata

*Istorijos šaltiniai užsienyje ir kilnojamasis kultūros paveldas

*Trumpai apie bendrą kultūros paveldą

II. Lietuvos kultūros vertybių kelionės

*Įvadinės pastabos

*Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilnojamųjų kultūros vertybių netektys ir pirmosios jų grąžinimo pastangos iki 1795 m.

Viena iš prigimtinių kilnojamųjų kultūros vertybių savybių yra jų judėjimas, kilnojimas. Knygoje kalbama apie natūralųjį ir prievartinį kilnojamųjų kultūros vertybių judėjimą, ypač jas perkeliant iš jų kilmės šalies į kitą, taip pat priverstinai keičiantis jų savininkams...

Pauliaus Galaunės įnašas į Lietuvos kilnojamojo kultūros paveldo užsienyje pažinimą ir jo pastangos šį paveldą grąžinti į Lietuvą neįkainojami...

1580-1581 m. Radvilos dovanojo savo šarvus Habsburgų kolekcijoms... Pirmosios Lenkijos ir Lietuvos jungtinės valstybės sutartys, kuriose kalbama apie pa­grobtus Lietuvos kultūros turtus, sudarytos 1660 m. su Švedija ir 1667 m. su Rusija... Po 111-ojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo 1795 m. Rusija Lietuvos Metriką išsivežė ir tebeturi Maskvoje... Po 1831 m. sukilimo Rusijos valdžia uždarė Vilniaus universitetą, o jo kultūros turtus išdalijo Rusijos institucijoms... 1944 m. Varšuvoje sudegė Lietuvos iždo archyvas...

Taigi kultūros vertybės juda.