GYNYBINIAI ĮTVIRTINIMAI LIETUVOJE
Šių metų Europos paveldo dienų renginiai Lietuvoje vyks rugsėjo 20-29 dienomis. Jie bus skiriami aktualizuoti svarbią kultūros paveldo sritį - gynybinius įtvirtinimus. Ši tema išskirtina vien todėl, kad šalies istorija yra nužymėta šimtmečiais trukusių karų, okupacijų, rezistencijų, sukilimų, kurių metu buvo gyventa ir kurta. Tai plačiausia mūsų kultūros paveldo dalis, apimanti laikotarpį nuo seniausių laikų iki 1991 metų įvykių. Šią temą svarbu aktualizuoti vien dėl tos priežasties, kad ilgus metus nuo visuomenės ji buvo slepiama ar iškraipoma, nes ji - valstybingumo ir tautos istorija, nuo to kaip buvo kuriami gynybiniai įtvirtinimai, priklausė istorija, kursime gindamiesi ar statysime vergaudami kitiems? Taikliai apie tai Napoleono Bonaparto pasakyta: ,,Nenorintieji išlaikyti savo kariuomenės - penės svetimą”.
Iš 1000 Lietuvos valstybės istorijos metų kariauta apie 700. Vien kryžiuočių karų epopėja truko per 200 metų...Sunku rasti kitą panašios istorijos ir likimo valstybę, bent jau Europoje. Niekaip negalėtume teigti, kad visada turėta pakankamai laiko ir galimybių nuodugniai puoselėti savo šalies kultūrą, menus, nes visada buvo gyvybiškai svarbiau ją apginti nuo priešų. Tačiau kad ir kokiomis sudėtingomis sąlygomis buvo sukurtas šis didžiulis kultūros paveldas, šiandien dėl to jis mums yra dar vertingesnis ir įdomesnis. Vaizdžiai tariant, iš visų baltų giminės tautų tik lietuviams, uoliausiai puoselėjusiems gynybinį paveldą, pavyko sukurti ir apginti valstybingumą. Tik pažinę ir įprasminę šį kultūros paveldą galėsime suvokti, kokių pastangų, sumanumo, kompetencijos prireikė ano meto mūsų tėvynainiams siekiant apginti valstybės ir tautos interesus.
Šių metų Europos paveldo dienų metu aptarsime piliakalnių raidą, kaip labai svarbų gynybinių įtvirtinimų vystymosi etapą, organiškai susiejantį su dvarų raida, kur pamatysime, kad ir tuo metu senieji pastatai - pilys ant pylimų, skirtos išskirtinai tik gynybiniams tikslams, atėjus taikos laikotarpiui, buvo pritaikomos naujoms funkcijoms - rezidencijoms, dvarams, o dar vėliau pamatysime kaip patys dvarai tokiu būdu ,,nužengė” nuo kalnų, ir tai jau bus kitos kultūros paveldo šakos – taip pat labai reikšmingos mūsų šalies kultūros paveldui - dvarų raidos pradžia. Šių Europos paveldo dienų metu bandysime visuomenei ir ypač besidominčiam kultūros paveldu jaunimui parodyti kuo įdomūs ir reikšmingi yra gynybiniai įtvirtinimai Lietuvoje. Pabandysime parodyti tai, kaip šis kultūros paveldas yra persipynęs su kitomis paveldo šakomis, sakraliniu paveldu, atrodo nieko bendra tarpusavyje negalinčiais turėti parkais ir dvarais, kai kalbėsi apie Kauno fortus ir Panemunės pilis, technikos paveldą ir informacijos perdavimo būdus, kai kalbėsime apie senkelius ir vizualinius ryšius, o taip pat kalbėsime ir apie tai kaip šis išlikęs kultūros paveldas yra saugomas, kaip panaudojamas šiandien. Apžvelgsime pilių restauravimo ypatumus, bei kalbėsime apie naujas 21 a. pilims suteikiamas funkcijas. Pagaliau prisiminsime didžiuosius kunigaikščius ir garsiuosius karvedžius, garsiąsias Lietuvos gimines - Radvilas gyvenusius ir valdžiusius iš garsių Biržų ir Dubingių pilių, Chodkevičius, gyvenusius Kretingoje, kuriuos dar mena parko senieji ąžuolai, Sapiegas, kuriuos mena senieji parkai Vilniaus Antakalny ir Leipalingy, kūrusias tuometinę valstybės istoriją. Prisiminsime ir prieš pusę amžiaus vykusius mūšius, rezistencijos laikotarpį, ne mažiau svarbius mūsų šalies istorijai bei to meto gynybinius įtvirtinimus, suręstus su dideliu sumanumu.
Šiais renginiais tikimės parodyti Lietuvos piliečių per amžius sukurtą kultūros paveldą, atskleisti jo vertę ir leisti pažvelgti į priežastis paskatinusias ištisas kartas kurti, statyti, vardan tautos ir valstybės interesų. Kviečiame visus norinčius dalyvauti Europos paveldo dienų renginiuose. Susidomėjusius Europos paveldo dienų renginiais, norinčius pateikti savo projektus, pasiūlymus, besidominčius kultūros paveldo apsauga kviečiame apsilankyti renginių organizatoriaus, Kultūros vertybių apsaugos departamento būstinėje adresu: Šnipiškių 3, Vilnius, arba teirautis tel: (22) 734256, 724084.
Alfredas Jomantas
Programos koordinatorius Lietuvoje
