Globojant Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos,

bendradarbiaudamas su Valstybine kultūros paveldo komisija,

rengia tarptautinę konferenciją

Medinės architektūros paveldas ir nacionalinė kultūros politika

2010 m. gegužės 26 – 27 d.

Vilnius

LR Seimo III rūmai, Кonferencijų salė

Kultūros paveldo departamentas, įgyvendindamas LR Kultūros ministro patvirtintą Medinės architektūros paveldo išsaugojimo 2008-2010 metų programos įgyvendinimo priemonių planą, š.m. gegužės 26 – 27 dienomis organizuoja tarptautinę konferenciją „Medinės architektūros paveldas ir nacionalinė kultūros politika“.

Etnografiniai kaimai ir pavienės etnografinės sodybos, dvarai, miestų ir miestelių statiniai, sakralinė architektūra, malūnai ir kitos paskirties statiniai bei mažoji architektūra (kryžiai, koplytstulpiai, koplytėlės, stogastulpiai, paminklai) – visi šie objektai yra medinio architektūros paveldo dalis. Preliminariai Lietuvoje yra 2863 medinio paveldo statiniai, kuriuos sudaro 1519 pavienių ir kompleksinių medinio paveldo objektų, 700 etnografinių kaimų statinių ir 644 mažosios architektūros objektų. Kultūros vertybių registre yra registruota apie 16 000 nekilnojamųjų kultūros vertybių (2008 m. pabaigos duomenys), iš kurių dešimtadalis yra priskirtina medinės architektūros paveldui.

Tačiau ši paveldo grupė grėsmingai nyksta. Šiandien blogiausios būklės yra mediniai dvarai (apie 38 proc. labai blogos būklės pastatų), etnografiniai statiniai (apie 34 proc. labai blogos būklės pastatų) ir kitos paskirties medinio paveldo objektai (apie 33 proc. labai blogos būklės pastatų). Pagrindinės vertingųjų savybių ar saugotinų elementų nykimo priežastys yra medinio paveldo statinių naujos paskirties neradimas ir jų nenaudojimas bei nepriežiūra.

Užsitęsus sunkmečiui būtina ieškoti naujų kelių, atversiančių galimybes medinio kultūros paveldo išsaugojimui. Daugumoje Europos šalių buvo suvokta, kad investicijos į paveldą yra savaime tvarus, ilgalaikis ir sėkmingas ekonominio nuosmukio sprendimo būdas. Investicijomis į restauravimą ar istorinių pastatų ir vietovių pritaikymą yra sukuriama daugiau darbo vietų nei statant naujus pastatus. Saugant autentišką kultūros paveldą naudojamos vietinės, tradicinės statybinės medžiagos bei vietinių meistrų darbas, o tuo pačiu investicinės lėšos neišeina iš šalies ir neneša pelno užsienio šalių įmonėms, tiekiančioms šiuolaikines, dažnai neekologiškas medžiagas. Neabejotinai, investicijos į paveldą turi tiesioginės įtakos kultūrinio turizmo, duodančio ilgalaikės socialinės ir ekonominės naudos bei formuojančio šalies veidą ir prestižą, plėtrai. Įrodyta, kad naudojant autentiškas statybines medžiagas bei statybos metodus yra tausojama aplinka, be to, kultūros paveldas yra svarbus socialinės darnos, bendruomenės ir integracijos veiksnys – jis skatina socialinę darną bei susitapatinimo su vieta jausmą.

Šia konferencija siekiama apžvelgti medinės architektūros paveldo apsaugos būklę bei suformuoti gaires tolimesniems veiksmams, kurių būtina imtis siekiant išsaugoti unikalų, tačiau itin greitai nykstantį kultūros paveldą. Keičiantis valstybės finansavimo iš biudžeto modeliams bei prioritetams, nepaliaujamai keičiantis gyvenimo būdui, plečiantis nekilnojamojo turto rinkai bei įsivyraujant pigioms, netradicinėms medžiagoms, kyla reali grėsmė medinio paveldo išlikimui, o kartu ir mūsų tautinei savasčiai. Siekiant efektyviai apsaugoti medinį kultūros paveldą, būtina jau šiandien priimti neatidėliotinus sprendimus. Šia konferencija tikimės aptarti veiksmų planą, numatyti galimybes, kaip galima pagerinti susidariusią kultūros paveldo finansavimo būklę, galvojant, kad 2014 – 2020 m. Europos Sąjungos finansiniai mechanizmai gali ženkliai pakeisti padėtį.

Pažymėtina, kad norint išsaugoti medinės architektūros kultūros paveldą ir perduoti jį ateities kartoms, jo apsauga turi būti ne tik kultūros paveldo apsaugos specialistų rūpestis, tačiau sąmoningas visų ministerijų, žinybų bei visuomenės bendradarbiavimas.