Kviečiame dalyvauti kultūros paveldo apsaugos organizacijų tinklo Europa Nostra ir Europos Sąjungos skelbiamame konkurse, kurio metu bus atrinkti šeši geriausi Europos kultūros paveldo restauravimo darbai ir jų autoriams įteikta po 10 tūkst. eurų.

Siekiant sudaryti galimybę pareikšti savo nuomonę visiems, kurie neabejingi Vilniaus senamiesčio išsaugojimui, Vilniaus senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengėjai inicijuoja forumą.

Prie reto Lietuvos manieristinės architektūros paminklo - Vilniaus Šv. Stepono bažnyčios – ir toliau pluša restauratoriai. Šių metų bažnyčios fasadų restauravimo projekte numatyta renesansinė fasadų apdaila ir sgrafitinio dekoro atkūrimas. Bažnyčios fasadai pradedami tinkuoti renesansui būdingu tamsiai pilku tinku su pelenais. Šiems darbams 2010 m.

Kultūros paveldo departamento primoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įtraukė Rygos - Tilžės kelio Grinių užkardos pastatą (Kelmės r., Pakražančio sen.). Architektūrinėmis vertingosiomis savybėmis pasižyminčiam statiniui suteiktas vietinis reikšmingumo lygmuo.

Kultūros paveldo departamentas gelbėja griūvančius paveldo objektus visais įmanomais būdais. Šiais metais vienam iš kultūros paminklų - Baisogalos dvaro sodybos malūnui – departamentas skyrė 200 000 Lt Dar 5000 Lt atseikėjo Lietuvos veterinarijos akademija. Už šias lėšas bus atliekami būtiniausi Baisogalos vėjo malūno tvarkomieji paveldotvarkos darbai, reikalingi pastato sustiprinimui ir esamos būklės likvidavimui. Darbus atliks UAB „Ateities statyba“.

Tęsiami Palangos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios restauravimo darbai. Šiais metais keičiama sena, dažyta, cinkuotos skardos stogo danga. Naujasis bažnyčios stogas baigiamas dengti vario skarda. Tad vienas gražiausių pajūrio statinių palangiškių ir miesto svečių dėmesį jau traukia auksu tviskančiu rūbu.

Praėjusį šeštadienį Alytaus rajone praūžusi audra nepadarė didesnės žalos kultūos paveldo objektui - Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai. Vėtra tik nežymiai įlenkė bažnyčios stogą ir sulankstė bažnyčios stogo metalinį paauksuotą kryžių. Tad išvengta didelių nuostolių, tuo labiau, kad Pivašiūnų bažnyčioje valstybės biudžeto lėšomis jau kelinti metai atliekami įvairūs konservavimo, restauravimo ir remonto darbai.

Gerai žinome, kad ikona yra vienas iš ryškiausių rusų kultūros simbolių. Tačiau mažiau žinome apie tai, kad rusų sentikiams priklauso ypatingas vaidmuo sergint ir puoselėjant vėlyvosios rusų ikonų tapybos tradicijas Rusijoje ir už jos ribų. Tikėdami dvasine ikonų paskirtimi, sentikiai iki šių dienų išsaugojo pagarbą ikonoms ir kanoninės ikonų tapybos tradicijai.

Unikalus XVII a. pirmoje pusėje kurtas Žemaičių Kalvarijų statinių ansamblis bus saugomas pagal specialaus plano reikalavimus.