Pristatome 7 – ąjį maršrutą. Šį kart siūlome keliauti po Joniškio rajoną:

  1. Žvelgaičio piliakalnis Žagarės oze
  2. Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia Senojoje Žagarėje
  3. Senoji Žagarė
  4. Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia Naujojoje Žagarėje
  5. Žagarės dvaro kompleksas

Žvelgaičio piliakalnis

Žagarės ozas – stačiašlaitis vingiuotas gūbrys, iškilęs plokščioje Žagarės miestelio prieigoje. Žagarės ozą sudaro ne viena kalva, tačiau įspūdingiausias yra Žvelgaičio piliakalnis. Jis ne tik apipintas legendomis, jog čia pilį buvo pasistatęs LDK kunigaikštis Žvelgaitis (nuo kurio vardo ir atsirado šio piliakalnio pavadinimas), jog stengėsi atremti kryžiuočius puolančius iš dabartinės Latvijos teritorijos.

Piliakalnį tyrinėję archeologai yra nustatę, jog jame yra du kultūriniai sluoksniai – XI-XIV ir XVI-XVII a. Visgi įdomesnis yra senesnis, menantis viduramžius ir leidžiantis prisiminti nuožmias lietuvių kovas su kryžiuočiais. Pagal rastus daiktus, Rygos monetas, arklių apkaustus ir arbaletus, yra teigiama, jog čia galėjo stovėti kryžiuočių medinė pilis. Rasta ir pilies liekanų, medinių rastų ir sutvirtinimų. Dar XV a.  ši Joniškio rajone esanti teritorija priklausė Livonijos ordinui, tik vėliau lietuviai sugebėjo pagal sutartis šią teritoriją susigrąžinti. 

Kiek vėliau, čia stovėjo dvaras. XVI-XVII a. dvarą valdė dvi didikų giminės – Syrevičiai ir Umiastauskiai. Dėl šios priežasties Žagarės oze atsirado pavadinimai Aukštadvaris.

Piliakalnis kupinas istorijos, menančios net du skirtingus laikotarpius. Jis apipintas ir paslaptimis, jog nuo Žagarės, būtent Žvelgaičio piliakalnio iki Ruktuvės buvo slaptas požeminis tunelis, kuriuo vyko susisiekimas tarp pilių, ištikus įvairioms nelaimėms ar esant itin skubiam reikalui. Iki šiol tai išlikę nežinioje, bet niekas nežino, gal jis dar bus atrastas!

O ką jau kalbėti apie gamtą… Piliakalnis yra viename didžiausių ozų Baltijos šalyse. Netoli teka Šventės upė yra Žvelgaičių tvenkinys, auga nuostabūs medžiai. Įrengti treji laiptai leis jums užkopti ir pasigrožėti šia vieta.

Nuotr. autorius Kazimieras Valys

Žagarės Šv. Apaštalų   Petro ir Povilo Bažnyčia Senojoje Žagarėje

Senojoje Žagarėje ant Barboros kalnelio stovi  XVIII a. pradžios renesanso stiliaus bažnyčia. Ji nedidelė, tačiau mini ilgą istoriją. Ir visgi ji yra net trečioji šioje vietoje.

1495 m. Mykalojui Syrevičiui fundavus, buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, o po kilusių gaisrų per XVIII a. karus, ji buvo du kartus atstatyta.  Meninę vertę turi viduje esantis medinis barokinis altorius, sakykla ir altorėlis.

Ši bažnyčia mena Barborą Žagarietę, jos istoriją ir čia susiformavusį jos kultą. Dvarininkų Umiastauskų dukra buvo ypač pamaldi ir padėdavo visiems, kuriems tik reikėjo pagalbos. Tačiau tėvams tai nepatiko. Mirė ji vos dvidešimties, kai bėgdama nuo įtūžusios tėvo iškrito pro langą. Jos palaikai po daugelio metų buvo perkelti į bažnyčios kriptą. Yra sakoma, kad ji turėtų būti paskelbda šventąja, nes su jos palaikais yra įvykę stebuklų – per karus su Švedija, švedų kariai deginę karstus iš bažnyčios požemių, tačiau josios nesudegė. Tad siūlome aplankyti šią paslaptingą vietą.

Senoji Žagarė

Senoji Žagarė, kuri įsikūrusi kairiajame Šventės krante. Rašytiniuose šaltiniuose minima jau nuo XV a. pradžios, kuomet buvo pastatytas dvaras, kuris nėra išlikęs. Taip pat šaltiniuose minima turgaus aikštė, kuri yra ir dabar, pasikeitusi, tačiau mena seną miestelio gyvenimą.

LDK didysis kunigaikštis Aleksandras suteikė Žagarei miesto titulą, ir turgaus bei karčemos privilegiją. XVI a. pabaigoje Naujoji Žagarė jau nukonkuravo senąją tiek plotu tiek reikšmingumu, tačiau senoji vis mini, jog čia prasidėjo šio paribio su Livonija miesto raida.

Senosios Žagarės teritorijoje neįmanoma nepastebėti stovinčio motorinio malūno, kurį XX a. pradžioje nusipirko Juozas Žlabys. Keturių aukštų, mūrinis malūnas, seniau turėjo sparnus, tačiau dabar – be jų, bet atrodo nei kiek neprasčiau. Senosios Žagarės teritorijoje kiek toliau paėjus yra tiltas, kuris kerta Šventės upę per miestą. Šioje teritorije gyveno daug žydų, todėl galime aplankyti šios bendruomenės palikimą – senąsias žydų kapines, kurios Senojoje Žagarėje yra net dvi!

Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia Naujojoje Žagarėje

Pasak padavimo, Naujosios Žagarės Šiaulių ekonomijos dvarų valdytojas Minginas smarkiai susipyko su Senosios Žagarės dvasininkais ir nusprendė pastatyti dar vieną bažnyčią, šįkart – Naujojoje Žagarėje. Teisindamasis, kad bažnyčia reikalinga dėl sunkaus priėjimo pavasarį, kuomet patvinsta upė, jis sugebėjo iš Zigmanto Vazos gauti lėšų ir buvo pradėtos statybos.

Pirmoji medinė bažnyčia jau minima XVI a. pabaigoje, tačiau dabartinė renesansinė mūrinė bažnyčia statyta XVII a. pr. Joje yra išlikę senieji žalvariniai varpai, kurių vienas sveria net 720 kilogramų. Bažnyčios vidų puošia italų dailininko Kryžiaus kelio stočių paveikslai.

Žagarės dvaro kompleksas

Tai vienas iš gražiausių ir geriausiai išsilaikiusių dvarų visoje Lietuvoje. Palyginti jis nėra senas – XIX. a neoklasicistinio stiliaus, tačiau dvaro sodyba savo visuma – parku, ūkiniais pastatais ir rūmais kelia susižavėjimą ir įspūdį.

1795 m. ši dvaro teritorija Jakaterinos II buvo paskirta vienam iš jos mėgiamų bajorų Platonui Zubovui, o šio sūnėnas pardavė dvarą Dmitrijui Naryškinui, kurio dėka ir buvo suprojektuoti rūmai  tokie, kuriuos mes matome dabar.

Pačiuose rūmuose buvo įrengta biliardinė, medžioklės trofėjų kambarys, labai puošni svetainė bei virtuvė. Dvaro rezidencijoje labai svarbų vaidmenį vaidina žirgynas, o parkas pritrenkia išskirtiniu, XIX a. sodintų, retų medžių skaičiumi. Dvarininko Naryškino iniciatyva čia buvo pasodinta daugiau nei 200 retų rūšių, iš kurių beveik 100 auga ir dabar.

Rūmai nuo 2013 m. atverti lankytojams, stengiamasi atkurti kuo tikslesnį istorinį vaizdą, todėl atkeliauti čia ir pamatyti kaip gyveno XIX a. aristokratai gali būti įdomu.