Šį kartą siūlome vykti į Kurtuvėnus ir aplankyti šiuos objektus:

  1. Kurtuvėnų dvaro svirnas
  2. Kurtuvėnų dvaro parkas
  3. Kurtuvėnų piliakalnis ir gyvenvietė
  4. Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia
  5. Paminklas Povilui Višinskiui

Kurtuvėnų dvaro svirnas

Kurtuvėnų dvaras – vienas pirmųjų Lietuvoje susikūrusių dvarų. Šaltiniuose dvaras ir jo valdoma teritorija minima jau XV a., tačiau svarbiausi šiam dvarui yra XVIII ir XIX amžiai. Taip pat svarbios ir jį garsinusios giminės – Nagurskiai ( XVIII a.) ir Pliateriai ( XIX a.). Dvaro teritorijoje įrengtas turizmo ir poilsio centas, kuris leidžia mums visiems apsilankyti ir pamatyti įvairiausius Lietuvos dvarininkų gyvenimo momentus. Dvaro kompleksui priklauso nuostabus parkas, tarnų pastatas oficina, karvidė, arklidė, virtuvė, daržinė, rūsys, du kumetynai, kalvė, tvora ir didžiulis svirnas.

Tačiau apsistokime ties bene įspūdingiausiu šio komplekso objektu – XVIII a. mediniu svirnu. Tiesa, dar visai neseniai 2001 m. svirnas sudegė, bet deka didžiulio kiekio išlikusios informacijos ir medžiagos apie pastatą, jis buvo atkurtas nepanaudojant nei vieno vinies.  Pats svirnas atrodytų mums kužda, jog tai pastatas, kuriame buvo laikomi grūdai, tačiau šio pastato įkurėjai Nagurskiai suteikė šiam pastatui neįkainojamos kultūrinės ir istorinės atminties vertės. Šiame pastate Jokūbas Ignotas Nagurskis buvo įkūręs teatrą, kuriame vaidino tuometiniai baudžiauninkai. Pastate vykdavo vakaronės ir kitos įvairiausios linksmybės. Tačiau svirno istorija mena ne tik linksmybes – jame buvo baudžiami baudžiauninkai.

Vienas įdomiausių ir išskirtiniausių šio pastato bruožų – jo architektūra. Medinis, barokinis pastatas pasižymėjo savo dydžiu – 30m ilgio, 13m pločio, 12m aukščio. Stogas yra dviejų pakopų keturšlaitis. Stovint prie tokio nuostabaus pastato lengvai galime įsijausti ir vaizduotės pagalba patekti į bajoriškus laikus.

Nuotr. autorė Izabelė Navickaitė

Kurtuvėnų dvaro parkas

Kurtuvėnų dvaro parko įkūrimui buvo pasamdytas vienas garsiausių XVIII a. architektų Kazimieras Bolmanas. Pliateriai norėjo, jog dvaro parkas būtų prižiūrimas profesionalo pastangomis išugdyto jauno ir guvaus žmogaus, tad žinomas architektas net 5 metus jauną sodininką mokė šio meno, kad šis vėliau galėtų prižiūrėti parką. Vėliau parko priežiūrai buvo skiriami net 5 žmonės, jie barstydavo takus smėliu, pjaudavo žolę, prie svirno augino daugybę bijūnų.

Dabar atkurtame parke tvyro nuostabi atmosfera. Čia auga seni medžiai: liepos, klevai, ąžuolai – čia galima pamatyti net 20 medžių rūšių! O ir gyvūnija čia egzistuoja. Kurtuvėniškių pasakojimais, Nagurskiai čia iš užsienio atsivežė ir užveisė valgomųjų sraigių, kurių iki šiol parke labai gausu. Taip pat dėl lapuočių medžių gausos čia gyvena įvairiausi paukščiai, pelėdos, apuokai, geniai ir pan.

Kurtuvėnų piliakalnis ir gyvenvietė

Remiantis archeologiniais tyrimais, šis piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. Viename jo šlaite rastos keramikinių gaminių šukės leidžia manyti, jog čia būta gyvenvietės. Čia būta ir bažnyčios. Tačiau ji sudegė, o atsiradus naujajai Šv. Jokūbo bažnyčiai, čia statyti naujos niekas ir nebeketino. Dėka klebono Benoventūro Čižo 1880 metais čia atsirado medinė koplyčia. Ji stovi iki šiol ir kviečia pakilti apsižiūrėti aplink.

Kurtuvėnų Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia

Būnant dvaro parke horizonte matosi balti bažnyčios bokštai ir traukia prieiti arčiau. Ši XVIII a. pabaigos vėlyvojo baroko bažnyčia buvo pastatyta Kurtuvėnus valdant Nagurskiams, o jos architektas buvo Martynas Knakfusas, vienas garsiausių to meto architektų. Būtent Jokūbo Nagurskio garbei virš pagrindinio įėjimo kabo jo giminės herbas. Bažnyčia yra 50 metrų aukščio. Nors išorė labiau vėlyvojo baroko stiliaus, tačiau viduje dvelkia klasicizmo aura – santūrumas, erdvumas, tikslumas. Viduje yra XIX a. keturių evangelistų skulptūros su juos simbolizuojančiais atributais – angelas, liūtas, erelis ir jautis. Tačiau svarbiausias bažnyčios objektas yra senieji XVIII a. mediniai vargonai, kuriuos fundavo Jokūbas Nagurskis.

Po zakristija ilsisi du Pliaterių giminės atstovai. Bažnyčioje įrengta net 12 kriptų. Yra tikima, kad centrinėje kriptoje ilsisi ir pats bažnyčios įkūrėjas.

Paminklas Povilui Višinskiui

Keliaujant verta ne tik pamatyti nuostabius pastatus ar istorines vietas, tačiau ir prisiminti tam tikras asmenybes. Kurtuvėnų miestelyje, ne taip nutolus nuo pačio dvaro yra pastatytas paminklas Povilui Višinskiui. 1901 m. Jis apsigyveno Kurtuvėnų dvare ir mokė 6 Pliaterių vaikus. O ir Kurtuvėnuose egzistavusi knygnešystės istorija neatsiejama nuo šio asmens. Dėl silpnos sveikatos jis ant savo nugaros knygų nenešiojo, tačiau užsiėmė jų saugojimu, platinimu ir lietuviško žodžio puoselėjimu. Povilas Višinskis, po Vinco Kudirkos mirties, Kurtuvėnuose,  redagavo „Varpą“, „Ūkininko patarėją“. Kurtuvėnai buvo labai svarbus miestas šiai ypatingai asmenybei, todėl pamatyti paminklą, kurį sukūrė Vitalijus Lukošaitis 1978 m. bei prisiminti šį asmenį – verta.