Pristatome 5 ąjį maršrutą, kurio objektus rasite Kauno rajone:

  1. Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
  2. Altoniškių piliakalnis ir buvusi gyvenvietė
  3. Lietuvos partizanų stovyklos vieta Drapakampio miške
  4. Pyplių piliakalnis
  5. Paminklas Lietuvos nepriklausomybės 10-mečiui
  6. Tauro apygardos, Žalgirio rinktinės partizanų mirties vieta ir kapas
  7. Paminklas Andriui Višteliui- Višteliauskui

Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Dešinysis Nemuno krantas – Panemunė, dažna keliautojų kryptis, tačiau šįkart siūlome pažvelgti į kairįjį upės krantą – Užnemunę. Ši vieta iki XX a. priklausė Prūsijai, vėliau Rusijai. Užnemunėje yra įsikūręs nedidelis miestelis – Zapyškis, kuris minimas nuo XVI a. pr., kai LDK kunigaikštis Aleksandras šias žemes padovanojo Jonui Sapiegai. Zapyškis ir visa užnemunė ilgą laiką buvo pavaldi Sapiegų giminei. Net pats miestelio pavadinimas Zapyškis yra kilęs iš seniau buvusio – Sapiegiškių.

Zapyškio miestelyje galime rasti nuostabią Šv. Jono krikštytojo bažnyčią. Ši bažnyčia pastatyta XVI a., tačiau nuo XX a. religiniams tikslams nebenaudojama. Ji yra viena iš nedaugelio vėlyvosios gotikos stiliaus pastatų Lietuvoje. Manoma, kad bažnyčios fundatorius buvo Povilas Sapiega. Pati bažnyčia atrodo gana mistiškai – stovi viena, arti nėra jokių pastatų. Tai suteikia objektui žavesio, didingumo, tuo pačiu rūstumo ir mistiškos.

Mėgstantys muziką gali apsilankyti bažnyčioje vasarą, kuomet vyksta Pažaislio muzikos festivalio koncertai.

Nuotr. autorius Matas Aliuškevičius

Altoniškių piliakalnis ir buvusi senoji gyvenvietė

Piliakalnis datuojamas apie I-II tūkstantmetį prieš Kr., tačiau čia verta apsilankyti ne vien archeologija besidomintiems, bet ir gamtos grožio pasiilgusiems keliautojams. Mėgstantys mistiką ir legendas turėtų aplankyti alkvietę, kurią galima rasti ant piliakalnio. Toje vietoje pagonys kūrendavo amžinąją ugnį ir aukodavo dievams. O užkilus į piliakalnio viršų atsiveria proskyna ir matosi Vilkijos miestelio stogai bei Nemunas.

Lietuvos partizanų stovyklos vieta Drapakampio miške

XX a. Lietuvos istorijoje partizanai užima svarbią rolę. Dar ir šiandien istorikai tiria šią istorijos dalį, randa vis naujų faktų, naujų slėptuvių. Ši Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Jono Micevičiaus būrio slaptavietė įrengta Drapakampio miške, čia galima gyvai pamatyti kaip atrodė požeminė partizanų slėptuvė. Vadinamoje „žeminėje“ skirtingu laiku 1944 – 1945 metais buvo apsistoję 19 partizanų. Pasak, amžininko, partizano Vytauto Balsio – Uosio gyvenančio Zapyškio seniūnijoje, ši vieta buvo išduota stribams, partizanai susigrūmė su NKVD padaliniais ir buvo sušaudyti. Ši vieta kalba daugiau už bet kokį paminklą.

Pyplių piliakalnis

Užnemunėje piliakalniai svarbūs ne tik kaip istoriniai ar kultūriniai, bet ir gamtos objektai, esantys netoli Nemuno slėnio. Pyplių piliakalnis apipintas legendomis – viena teigia, kad šį piliakalnį su kepurėmis susėmė prancūzai, kita teigia, jog čia stovėjo lietuvių pilis, kurią valdovui išvykus sudegino priešai (tikėtina, kad kryžiuočiai). Pastaroji legenda leidžia suabejoti ar tai tikrai mitas. Visai šalia piliakalnio archeologai yra atradę gynybinius įtvirtinimus, kurie liudija apie tai, jog ši vieta viduramžiais tikrai turėjo reikšmę. Atvykus galima susipažinti su istoriją slepiančia vieta ir pasigrožėti atsiveriančiais horizontais.

Paminklas Lietuvos nepriklausomybės 10-mečiui

Paminklas buvo sukurtas Jurgio Žitinevičiaus ir šaulių būrio vado Klemenso Poderio, pastatytas 1928 m. minint Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį. Sovietmečiu buvo nugriautas, o sąjūdžio laikais atstatytas ir pašventintas. Artėjant Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui, šis paminklas įgauna didesnę vertę. Dabar stovinčiame paminkle yra iškalti tie patys ženklai ir žodžiai, kurie buvo ir 1928 m. originale.

Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanų mirties vieta ir kapas

Tęsiant partizanų temą, galima aplankyti Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanų mirties vietą ir kapą. Čia tvyro rami aplinka, kaip ir dera amžino poilsio vietai, aplink auga dideli medžiai, netoliese teka upelis. Kapavietę žymi paminklas žuvusiems per susirėmimą su NKVD kariais.

Paminklas Andriui Višteliui-Višteliauskui

„O brangi lietuviškoji šventa kalba prigimtoji“ – tokie žodžiai yra įrašyti ant paminklo šiai gana mažai žinomai, tačiau neabejotinai įdomiai asmenybei Andriui Višteliui – Višteliauskui. Jo gimtinė netoli Zapyškio įsikūręs Karališkės kaimas. Paminklo, minėtai asmenybei, atsiradimą iniciavo Zapyškio žmonės. Jis buvo ne tik rašytojas, poetas ir aušrininkas, tačiau ir kovotojas prieš neteisingas ar jam nepriimtinas idėjas. Šią asmenybę  persekiojo net 3 Imperijos. Įdomu? Verta nuvažiuoti ir pasidomėti.