4 – tasis maršrutas kviečia pamatyti Aleksandravėlę ir netoliese esančius objektus.

  1. Aleksandravėlės Šv. Pranciškaus Serafiškojo bažnyčia
  2. Antanašės dvaro fragmentai
  3. Antazavės Dievo apvaizdos bažnyčia
  4. Kamariškių dvaras

Aleksandravėlės Šv. Pranciškaus Serafiškojo bažnyčia

Šįkart keliaukime po Rokiškio rajone įsikūrusį Aleksandravėlės kaimą. Jame stovi nuostabaus grožio, klasicistinė Šv. Pranciškaus Serafiškojo bažnyčia, pastatyta 1796 m. Per visą savo amžių ji sugebėjo išvengti didelės žalos, tik per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia buvo tapusi karo ligonine, tačiau ir tai blogų padarinių nepaliko.

Aleksandravėlės bažnyčios istorija prasideda XVIII a. pradžioje, Benediktas Marikonis šioje vietoje pastatė medinę bažnytėlę. Pasakojama, dvarininkas turėjo labai ištikimą tarną Aleksandrą, kuris žuvo šios medinės bažnyčios statybų metu, o dvarininkas norėdamas pagerbti savo tarną pervadino miestelį į Aleksandravą (dabar Aleksandravėlė). Dabartinės bažnyčios statybas inicijavo dvarininkas Ignotas Marikonis.

Nuotr. autorius Benas Kundelis

Antanašės dvaro fragmentai

XVIII a. pastatytas dvaras yra garsus dėl jį valdžiusių Romerių giminės. Dvaras pasakoja didikų Romerių istoriją, tuo pačiu ši lankytina vieta pasižymi išskirtinai ramia ir gražia gamta, šalia esančiu Našio ežeru. Šį nuostabų dvaro vaizdą yra nutapęs Romerių giminės atstovas. Sovietmečiu dvaras tapo kolūkio administracija, čia veikė biblioteka, kultūros namai. Net laikotarpiu kuomet daug kultūros paveldo objektų Lietuvoje sunyko, šis sugebėjo išsaugoti kultūros židinį.

Antazavės Dievo apvaizdos bažnyčia

Aplankius Aleksadravėlėje stovinčią Šv. Pranciškaus Serafiškojo bažnyčią, siūlome apžiūrėti netoli esančią Antzavės Dievo Apvaizdos bažnyčią. Šiame miestelyje esančiame dvare gyvenę Pliaterių giminės atstovai XVIII a. antroje pusėje sužinoję, jog netolimoje Aleksandravėlėje suteiktos parapijos teisės ir Antazavė bus prijungta buvo nepatenkinti, todėl 1789 m. įtikino popiežiaus patikėtinį Lietuvoje, jog Antazavė verta būti atskira parapija. Netrukus po to iškilo bažnyčia, baroko stiliaus bruožų turinti medinė bažnyčia su vartais bei varpine.

Kamariškių dvaras

Kamariškių dvaras kadais priklausė vokiečių kilmės aristokratui Richteriui. Šis žmogus rūpinosi ne tik dideliu ir įspūdingu pastatu, tačiau ir aplinkine gamta. Čia būta didžiulės ąžuolų alėjos, buvo ne vienas sodas. Pačiam dvarui priklausė kalvė, veikė saldainių fabrikas. Richterio sūnus Nikolajus su žmona emigravo į Vokietiją 1944 m., dvaro sodyba sovietmečiu buvo nacionalizuota ir tapo tarybinio ūkio nuosavybe, jį sunaikinus, dvaro niekas neprižiūrėjo. Šiandien galime apžiūrėti buvusį dvarą ir kitus sodybos pastatus, aplinką.