Pristatome 3 – iąjį maršrutą. Keliaukime po Pučkorius!

  1. Pučkorių atodanga ir Pučkorių palivarko sodyba
  2. Markučių dvaro sodybos fragmentai
  3. Lenkijos kariuomenės, Vilniaus įgulos, Antakalnio amunicijos bunkerių kompleksas
  4. Kučkuriškių popieriaus fabrikas
  5. Rokantiškių piliavietė
  6. Naujosios Vilnios Šv. Apaštalų Petro ir Povilo cerkvė

Pučkorių atodanga ir Pučkorių palivarko sodyba

Pučkorių atodanga – viena įspūdingiausių ir aukščiausių atodangų Lietuvoje. Šis unikalus geologinis objektas 1974 metais buvo paskelbtas gamtos paminklu. Atodangos aukštis – 65 metrai (absoliutus aukštis virš jūros lygio – 173 metrai), plotis – 260 metrų. Pūčkorių atodangą suformavo Vilnios upės aktyvi šoninė erozija (paplovimas).

Nuo atodangos atsiveria vaizdas į Vilnios upės vilgius, Pavilnių regioninio parko kalvas, Pučkorių dvaro teritoriją, buvusią patrankų liejyklą, kiek toliau matyti buvusio Belmonto malūno fragmentai. Nors Pučkorių papėdėje buvęs Puškarnios dvaras žinomas nuo XIV a., tačiau iki šių dienų išlikę XVIII – XIX a.  dvaro komplekso pastatai.  Iki XVIII a. dvaras priklausė LDK vyriausybės iždui ir buvęs Artilerijos vadovybės žinioje. Čia buvo liejamos ir tvarkomos patrankos. Apžiūrėjus atsiveriantį kraštovaizdį galima leistis pažintiniu Pučkoriu taku ir apsižvalgyti plačiau.

Nuotr. autorė Aušrinė Grigaliūnaitė

Markučių dvaro sodybos fragmentai

Markučių dvaro atsiradimas datuojamas apie XVII a., tačiau patys Markučiai minimi dar valdant Jogailai. Dvaras siejamas su dvejomis garsiomis LDK giminėmis – Kiškomis ir Chodkevičiais, o XIX a. dvaras vienu metu priklausė Aleksandro Puškino sūnui Grigorijui ir jo žmonai Varvarai. Nors dvaro sodyba neišliko, tačiau jos fragmentai primena apie anų laikų istoriją. Norintiems pasivaikščioti dvaro teritorijoje, bus galimybė ne tik apžiūrėti buvusio dvaro fragmentus, bet ir Aleksandro Puškino paminklą, Puškino šeimos augintinio šunelio kapą, garsiojo poeto muziejų.

Lenkijos kariuomenės, Vilniaus įgulos, Antakalnio amunicijos bunkerių kompleksas

Persikelkime į dar nuo tarpukario laikų Vilniaus krašte likusius, Antakalnio amunicijos bunkerius. Miške jie pakankamai lengvai pastebimi ir matomi. Svarbiausias klausimas kaip jie čia atsirado? Okupavus Vilnių, Lenkijos valdžia pradėjo galvoti, kaip reiktų apsaugoti Vilniaus miestą nuo Sovietų sąjungos, jei ši sugalvotų įsiveržti. Ironiška, tačiau net atspėję Sovietinės armijos puolimo kryptį jie nespėjo pilnai įrengti bunkerių, o įrengtų tuo metu neužteko efektyviai gynybai. Tačiau šiandien Vilniuje yra vadinami „Lenkų gynybinio žiedo“ fragmentai. Apžiūrėję amunicijos bunkerius prie šilo gatvės, galite keliauti arčiau Pučkorių, ten yra išlikę požeminiai koviniai bunkeriai. Ten galėsite pažiūrėti kaip iš vidaus atrodė tokie gynybiniai – kariniai įtvirtinimai.

Kučkuriškių popieriaus fabrikas

Ar girdėjote, kad Kučkuriškių popieriaus fabrikas iš nedidelės įmonės XIX a. išaugo į svarbiausią popieriaus fabriką  Lietuvoje? 1823 m. čia buvo popieriaus gamybos manufaktūra, o  nuo XIX a. 4 deš.  jau tapo fabriku ir konkuravo su kita didele pramonės įmone Naujuosiuose Verkiuose. 1915 m. Kučkuriškių fabrikas pasiekė aukštumas, fabrike dirbo 185 žmonės, per metus pagamindavo 30000 t. celiuliozės ir net 10000 t. popieriaus.  Vis tik didžiausias konkurentas nurungė Kučkuriškių fabriką, kol galiausiai šis sunyko. Šiuo metu šioje vietoje įsikūrusios nedidelės privačios įmonės, o didžioji dalis fabriko pastatų yra apleisti, tačiau pažvelgti į buvusį pramonės gigantą tikrai verta.

Rokantiškių piliakalnis ir piliavietė

Rokantiškių piliakalnis ir piliavietė tai dar vienas nuostabus gamtos ir kultūros objektas Pavilnių regioniniame parke. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pab. – II tūkst. pr. Šis piliakalnis puikiai pritaikytas turistams. Pasirodo, kad ant jo yra stovėjusi pilis. Archeologai nustatė tikslią pagrindinių rūmų teritorija, vieta yra pažymėta ant pačio piliakalnio viršūnės. Informacinėje lentelėje, kuria rasite užkopę, yra gana detaliai pristatomi archeologinių tyrimų metu rasti radiniai, tad bus proga susipažinti su archeologų atliktu darbu.

Rašytiniuose šaltiniuose yra legenda, kuri pasakoja apie šios pilies atsiradimą. Su pilimi siejama didikų Alšėnų giminės pradžia, vėliau pilis priklausiusi kitoms didikų giminėms, tačiau daug informacijos apie pilies istoriją nėra.

Iš vienos pusės nuo piliakalnio atsiveria gražūs Vilnios upės slėniai, iš kitos – horizonte matyti Naujoji Vilnia. Kviečiame susipažinti su šia vieta ir pasigrožėti atsiveriančiais vaizdais.

Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvė

Lietuvoje, o ypatingai sostinėje Vilniuje, pastebimas daugiakonfesiškumas. Čia horizonte iškyla ne tik katalikų, bet ir stačiatikių bažnyčių bokštai. Ši, Naujojoje Vilnioje esanti Šv. Apaštalų Petro ir Povilo medinė bažnyčia – to įrodymas. Ji iškilo XX a. pradžioje. Statyba sekėsi gana sudėtingai, nes du Pasauliniai karai vis stabdė reikalingų išteklių atvežimą. Vis tik bažnyčia buvo pastatyta, XX a. vid. suremontuota ir naudojama parapijiečių.