Pristatome 2 – ąjį maršrutą. Šį kart siūlome keliauti po Šalčininkų rajoną:

  1. Tabariškių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia
  2. Paūdronių piliakalnis ir kapinynas
  3. Tabariškių dvaro sodybos fragmentai
  4. Turgelių miestelis
  5. Pavlovo Respublikos teritorija
  6. Ješiūnų Geložės pilkapynas

Tabariškių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia

Siūlome nuvykti į Lietuvos Rytus, į Šalčininkų rajoną, Tabariškių miestelį, kuris nors ir nedidelis, turbūt, nedaug kam žinomas, tačiau turintis ilgą ir įdomią istoriją. Vienas svarbiausių Tabariškių objektų – Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia. Šaltiniai teigia, jog pirmoji bažnyčia šioje vietoje atsirado dar XVI a., bet į LDK atsikėlus totoriams krikščionybei Tabariškėse iškilo grėsmė. Bet kuomet šis kraštas buvo perleistas į LDK raštininko Mykolo Skarbek – Važinskio rankas, krikščionybė vėl tapo svarbiausia religija. Jis fundavo 1770 m. bažnyčios statybą. Pastaroji stovi iki šiol.

Bažnyčia ir visos Tabariškės susijusios su kiek mažiau žinoma, tačiau svarbia didikų gimine – Skarbek – Važinskiais, kuri valdė visas Tabariškes iki pat Antrojo pasaulinio karo! Statant bažnyčią fundatorius paaukojo didžiulius pinigus, bene 22 000 auksinių ir prisikvietė basuosius karmelitus. Šie vienuoliai pasižymi išskirtiniu asketizmu, yra atsiskyrę nuo bendros karmelitų regulos. Jiems būdingi tylos įžadai, griežtas pasninkas ir didis pamaldumas. Prie bažnyčios stovėjo ir vienuolynas, buvo įkurta prieglauda. Karmelitai Tabariškėse gyveno iki pat 1831-1832 m. sukilimo, tačiau po to vienuolynas buvo uždarytas, apie jo egzistavimą primena bažnyčios požemiuose palaidoti 17 – kos basųjų karmelitų palaikai.

Tabariškių bažnyčia yra sena, medinė, statyta XVIII a., turinti baroko stiliaus bruožų ir primenanti visą Tabariškių daugiakultūriškumo, bajoriškumo ir pamaldumo istoriją. Pati bažnyčia buvo įkurta ir kaip jos steigėjų, jau minėtų Skarbel–Važinskių giminės mauzoliejus. Viduje iki šiol yra išlikusios atminimo lentos, o kriptoje tikima, jog guli pačio fundatoriaus ir dar keleto šios giminės asmenų palaikai. Bažnyčios vidus puoštas Anos Krepštul paveikslais. Bažnyčią juosia akmeninė mūro tvora statyta XIX a. pabaigoje, yra atskira varpinė.

Nuotraukos autorius Daniel Levanovič

Paūdronių piliakalnis ir netoliese esantis kapinynas

Paūdronių piliakalnis datuojamas I tūkst. vid., jis dar vadinamas Pilies vardu. Archeologinių tyrimų metu buvo atrasti kultūriniai sluoksniai, kurie liudija, kad šioje vietoje buvo gyventa.

Šis piliakalnis buvo strateginė vieta, per vieną Antrojo pasaulinio karo mūšų, tuokart jis buvo apardytas. Šalia piliakalnio yra ir LDK laikų, XIII – XV a. kapinynas, jame taip pat rastos kunigaikščių Vytauto ir Aleksandro denarų monetos. Na, o tiems, kam  istorija ne prie širdies, visada galima pasigrožėti gamta. Piliakalnis yra apaugęs mišku, samanynais.

Tabariškių dvaro sodybos fragmentai

Netoli nuo bažnyčios esanti Skarbek – Važinskių dvaro sodyba kviečia užsukti apsižvalgyti po šią teritoriją. Gaila, tačiau dvaro sodyba yra sunykusi, dabar galime apžiūrėti tik dvaro griuvėsius ir išlikusį svirną. Dvaras buvo nemažas su romantizmo ir apšvietos stilių architektūros detalėmis, šią teritoriją supa parkas ir tvenkiniai.

Turgelių miestelis

Keliaudami toliau būtinai užsukite į Turgelių miestelį, kuriame rasite keletą svarbių kultūros paveldo objektų. Vienas jų – Švč. Mergelės Marijos žengimo į dangų bažnyčia. Pirmoji bažnyčia šioje vietoje stovėjo XVI a., tačiau tokia, kokią mes matome dabar yra XX a. pirmos pusės kūrinys.

Miestelio kapinėse yra Simono Malevskio kapas. Šis asmuo buvo filosofijos daktaras, ekonomistas ir teisininkas, kilęs iš bajorų Malevskių giminės, gyveno XVIII – XIX a. Prisidėjo prie įvairių visuomeninių veiklų turėjo ryšių su slapta draugija – filaretais.

O mėgstantiems gamtą siūlome aplankyti  netoliese esantį piliakalnį.

Pavlovo respublikos arba Merkinės dvaro sodybos fragmentai

Tai turbūt garsiausias objektas Šalčininkų rajone. Povilo Ksavero Bžotovskio valdomame dvare buvo įkurta nedidelė valstiečių savivaldos bendruomenė. Ją sudarė Merkinės dvaras su 34 valstiečių ūkiais ir Turgelių palivarkas. Pavlovo respubliką valdė prezidentas (dvaro šeimininkas) ir valstiečių seimas. Čia buvo panaikinta baudžiava, piliečiai galėjo savarankiškai tvarkyti savo turtą, valdžiai turėjo mokėti piniginius mokesčius. Dvaro šeimininkas Povilas Ksaveras Bžotovskis stengėsi šviesti valstiečius, buvo steigiamos mokyklos, verčiamos knygos, mokoma amatų, buvo net savas piniginis vienetas, kuris tuometiniams numizmatams buvo labai retas kolekcijos egzempliorius.

Pavlovo respublikoje buvo privaloma karo tarnyba, buvo sudaryti kariniai vienetai, taip pat veikė specialūs pareigūnai tvarkai palaikyti. Respublika egzistavo 1769-1795 m. Povilas Ksaveras Bžotovskis supratęs apie ATR žlugimą, išvyko gyventi į Saksoniją. Naujasis dvaro šeimininkas Pavlovo tvarkos nesilaikė.

Šiuo metu aplinka yra tvarkoma, iškirsti nereikalingi medžiai ir matosi buvę pastatų fragmentai. Teritorijoje rasite paminklą buvusios respublikos įkūrėjui.

Ješiūnų Geložės pilkapynas

Pilkapynas – vieta menanti seniausius Lietuvos istorijos laikus, pagonybę. Pilkapiai yra senovės baltų laidojimo vietos. Iš pirmo žvilgsnio tai yra nedideli kalneliai, bet neapsigaukime, tai – šventa vieta. Pilkapį rasite miške, apsuptą gamtos. Ši vieta datuojama I tūkstantmečio pradžioje.