Pristatome 9 – ąjį maršrutą. Keliaukime po Kretingą!

1. Kretingos Bernardinų vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios kompleksas

2. Geležinkelio viadukas Kretingos rajone

3. Kretingos dvaro kompleksas

Kretingos bernardinų vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios kompleksas

Pirmosios krikščionybės apraiškos Kretingos žemėse buvo dar XIII a., kuomet žemaičių žemes puldinėjo ir užiminėjo kryžiuočiai. Tačiau po Durbės mūšio šiose žemėse grįžo pagonybė ir įsitvirtino dar 300 metų. XVII a. pr. katalikybės išpažinimui didelį poveikį darė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenės vadas Jonas Karolis Chodkevičius. Jis šiame krašte įrengė pirmąją bažnyčią, užkirto kelią nuo Prūsijos sklindančioms protestantiškoms idėjoms ir į Kretingą atvedė Šv. Pranciškaus Mažesniųjų brolių observantų arba kitaip – bernardinų vienuolius, kurie sutvirtino katalikybę. 1605 m. pradėti statyti vienuolyno rūmai, 1617 m. pastatyta bažnyčia. Viską fundavo pats Jonas Karolis Chodkevičius.

Kartu su Kretingos dvare gyvenančiais didikais, bernardinų vienuoliai sugebėjo atsilaikyti prieš XVII a. ir XVIII a. sunkumus – karą, badą ir marą. Tačiau karo su Švedija metu daug vienuolių žuvo. XX a. vykusiuose bažnyčios kriptos tyrinėjimuose buvo rasta daugybė žmonių palaikų, kurie, tikėtina, buvo švedų kariuomenės kankiniai.

Kretingos Bernardinų vienuolyno ir Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios kompleksas vartas Jūsų dėmesio. Komplekse yra išlikę: vienuolyno rūmai, mokykla, Šv. Antano institutas, elektrinė, dirbtuvės, špitolė, dėstytojų namai, grota – Lurdas, dirbtuvės, skalbykla, ūkinis pastatas ir akmeninis namelis šventoriuje.

Nuotr. autorė Julija Naraškevičiūtė

Kretingos dvaro sodybos kompleksas

Atvykus į Kretingą negalima praleisti galimybės apsilankyti Kretingos dvare ir jį juosiančiame parke. Čia šeimininkavo daugybė garsių Lietuvos didžiosios kunigaikštystės giminių. Jau minėti Chodkevičiai, Sapiegos, vėliau Zubovai, o galiausiai dvarą atnaujinę ir sutvarkę – Tiškevičiai. Būtent šios giminės įtakoje išaugo tokie rūmai, kokius mes dabar matome.

Dvaro rūmuose šiuo metu veikia Kretingos muziejus, kuriame galima pasigrožėti archeologinės paskirties ekspozicijomis, bei numizmatikos kolekcija. Dvaro kompleksui priklauso žiemos sodas, kuriame yra daugybė egzotinių augalų.  Dvaro teritorijoje yra didelis ir sutvarkytas prancūziško tipo parkas, kuriame galime pasivaikščioti ir atsipūsti. 2000 m2 parko teritorijos užima prižiūrimi gėlynai, auga  keli šimtamečiai ąžuolai, yra du Tiškevičių įrengti tvenkiniai, o bendras parko plotas kartu su reprezentacine dalimi užima net 23 ha. Taip pat parke yra atkurta nuostabi skulptūrų ekspozicija su Astronominiu kalendoriumi ir saulės laikrodžiu.

Dvaro teritorijoje veikia kavinukė, vyksta pažintinės ekskursijos, dažni kultūriniai renginiai.

Geležinkelio viadukas Kretingos rajone

Klaipėda-Bajorai – tai geležinkelio Tilžė-Karaliaučius atšaka, kuri vedė iki pat Carinės Rusijos imperijos sienos. Geležinkelio atkarpa kuri jungė dvi imperijas besiruošiančias I Pasauliniam karui. Šiuo geležinkeliu ne tik buvo transportuojamos  įvairios statybinės medžiagos iš vieno taško į kitą, bet ir žemaičių ūkininkų prekės į Klaipėdą, Tilžę ir Karaliaučių. Ypač puikiai buvo žinomos „riebiosios“ žemaitiškos žąsys.  Būtent šiuo geležinkelio ruožu iš Rusijos į savo dvarus grįždavo Tiškevičiai, Zubovai, Pliateriai, o į Rusijos aukštąsias mokyklas keliaudavo jų vaikai. Šį laikotarpį dabar gali priminti XIX a. vokiečių sukonstruotas tašytų akmenų mūro, trijų arkų ir dviejų atramų viadukas Kretingos miesto teritorijoje. Bajoruose yra išlikusi ir pati stotis, bet dabar ten –  gyvenamasis namas.