Pristatome 8 ąjį maršrutą, kurio objektus rasite Kėdainių rajone:

  1. Dotnuvos vienuolyno ir Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ansamblis
  2. Dotnuvos ir Akademijos dvaro rūmų kompleksas 
  3. Šeteniai – Česlovo Milošo gimtinė 
  4. Sirutiškio dvaras

Dotnuvos vienuolyno ir Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios kompleksas

Dotnuva yra viena svarbiausių vietų Lietuvoje, kur katalikybė įgavo didžiulę prasmę. Medinė Šv. Jono krikštytojo bažnyčia čia stovėjo dar prieš atvykstant vienuoliams bernardinams, o juos LDK didikai Bžostovskiai pasikvietė tik XVII a. pabaigoje. Visgi bernardinų vienuoliai  šiai vietai padarė didelę įtaką. Savo veiklomis, pastatyta nauja mūrine bažnyčia bei šalia įrengtu vienuolynu jie puoselėjo tikėjimą Dievu. Būtent Juozapas Bžostovskis atvykusiems bernardinams, 1727m. paskyrė 3 valakus ir 4 margus žemės, bei 10 tūstančių auksinių. Iki dabar galime matyti, jog  ši fundacija nenuėjo veltui.

Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia buvo statoma nuo 1773 m. iki 1810 m. Bažnyčiai yra būdingas vėlyvasis baroko stilius, tačiau yra ir klasicizmo bruožų, viduje –  nemažas kiekis paveikslų, kai kurie, kaip manoma, yra net iš XVII a.

Pats vienuolynas, kaip ir pridera, nepasižymėjo išskirtine architektūra. Seniau šioje vietoje buvo klebonijos pastatai. Vienuolyne gyvenę bernardinai buvo labai aktyvūs, jie užsiimė daugybe veiklų, ką liudija išlikę pastatai.Vienuolyno kompleksui priklausė pirtis, kalvė, arklidės, sandeliai, svirnas, kepykla, buvo batsiuvio ir staliaus dirbtuvės. Bernardinai XIX a. buvo ir politiniai veikėjai – dalyvavo sukilimuose. Gvardionas, mokytojas Fortunatas Prokopavičius bei dar keli vienuolyno atstovai dalyvavo 1863 m sukilime. Dėl šios priežasties vienuolynas caro valdžios buvo uždarytas. Nuo 1990 m. čia persikėlė kapucinų vienuoliai, tačiau dėl labai prastos pastatų būklės, vienuoliai 2002 m. nutraukė savo veiklą Dotnuvoje.

Nuotr. autorė Julija Naraškevičiūtė

Dotnuvos ir Akademijos dvaro rūmų kompleksas

Pirmiausia Akademijos rūmai priklausė Izakauskiams, paskui Mlečkams, dar vėliau Bžostovskiams ir taip keliavo iš rankų į rankas, kol XIX a. dvaras buvo perrekonstruotas ir stovi toks, kokį mes matome dabar. Tuo metu ir buvo jo klestėjimo laikotarpis. Valdant Chrapovickiams, šiame dvare viešėjo net pats caras Aleksandras I su žmona Elizaveta. Tuomet dvaro teritorijoje veikė prabangius baldus gaminantis fabrikas.

Tačiau šio dvaro raida kardinaliai keitėsi tarpukariu. Dvaras ir visa jam priklausanti teritorija primiausia tapo Žemės ūkio ir miškų mokykla, o dar vėliau, 1924 m. čia buvo įsteigta Žemės ūkio akademija. Čia dėstė labai garsūs profesoriai, buvo įsteigtas studentų miestelis, statomi bendrabučiai, teritorijoje atliekami įvairūs tyrimai ir eksperimentai susiję su žemės ūkiu. Pastatyti dideli akademijai skirti rūmai.

Šeteniai – Česlovo Milošo gimtinės vieta

Esant netoli Dotnuvos negalime praleisti pro akis mažo Šetenių kaimelio, kuriame gimė Česlovas Milošas. Jis – žinomas rašytojas, poetas, stalinizmo kritikas ir svarbiausia – asmuo matęs pasaulį net pro „užvertus langus“. Šiame miestelyje yra įkurtas specialus Česlovo Milošo kultūros centras, buvusiame dvaro svirne. Galima atvykti tuomet, kai vyksta literatūrinių skaitinių vakaronės, konferencijos ir įvairūs kiti užsiemimai, yra ekspozicijos skirtos šiai šviesios atminties asmenybei.  Šetenių miestelyje galime jausti sielos ramybę, kurios taip ieškojo pats Č. Milošas.

Sirutiškio dvaras

Prie pat Nevėžio vingių stovi seniau Panevėžiu vadintas Sirutiškio dvaras. Pavadinimas pasikeitė kai šią vietą XVIII a. nusipirko  LDK kariuomenės atsargos karininkas Simonas Sirutis. XIX a. šį dvarą įsigijo Antanas Kamarovskis, kuris perstatė pargindinį pastatą į modernaus secesijos stiliaus dviejų aukštų rūmus, apsodino aplinkinę teritoriją medžiais ir sukūrė didingą 6 hektarų dydžio parką. Jame gausu senų medžių – ąžuolų, europinių maumedžių, klevų, uosių.  Gaila, tačiau dabar dvaras slepia savo istoriją po šiais išsikerojusiais ir didingais medžiais.