VILNIAUS ŠV. STANISLOVO IR ŠV. VLADISLOVO ARKIKATEDROS BAZILIKOS VARGONAI

Autorystė: Meistras Nicolaus Jantzon (autorystė nėra tiksliai įrodyta). Datavimas: ~1780-1785 m. Klaviatūrų ir registrų kiekis: 2 manualai, 20 registrų (pagal archyvinius duomenis). 1969 m. už istorinio prospekto sumontuoti nauji Vokietijos firmos “Alexander Schuke” vargonai (3 manualai, pedalai, 49 registrai). Iš XVIII a. vargonų Katedroje išliko tik prospektas. Prospektas: ~550x575x160 (autentiškosios dalies matmenys); 790x868x160 (dabartiniai matmenys). Griežykla įmontuota prospekto centre. Autentiškame instrumente buvo ketverios pleištinės dumplės.

Šiandien Vilniaus Katedroje stovinčių vargonų prospekte galima įžvelgti originalo ir dviejų rekonstrukcijų sintezę. Vargonai ~1780–1785 m. buvo pastatyti Vilniaus Augustinų bažnyčioje, į katedrą perkelti 1857 m., o vėliau keletą kartų padidinti:
· paaukštinta prospekto centrinė dalis,
· centrinio bokštelio ir gretimų laukelių grupė buvo užkelta ant naujai padaryto apatinio tarpsnio,
· pirmajame prospekto tarpsnyje liko tik 52 pirmojo manualo registro Principal 8’ vamzdžiai,
· centrinio bokštelio apatiniame tarpsnyje įstatyta skulptūra. (Šioje vietoje ji įstatyta, todėl, kad naujos instrumento pirmojo manualo oro skirstymo dėžės stovėjo šonuose ir nesiekė centro, o antrojo manualo – antrajame tarpsnyje. Be to, jei vietoje angeliuko būtų įstatyti vamzdžiai, tai jie taip pat būtų tik dekoratyviniai ir funkciškai neveiksnūs).
Tokią prospekto modifikaciją padiktavo instrumento rekonstrukcija. 1857 m., atkėlus vargonus į Vilniaus Katedrą, padarytos naujos manualų oro dėžės (klaviatūrų diapazonas praplėstas, tačiau, tikėtina, panaudojant daugumą senųjų vamzdžių), o netrukus – ir pedalai su atskiru vamzdynu. Rekonstruojant instrumentą, už senojo prospekto vienoje eilėje nebeišsiteko naujos manualų oro dėžės, todėl jos išdėstytos dviem aukštais (pirmame aukšte – pirmo, antrame – antro manualo). Antro manualo oro dėžės šonuose šiek tiek išsikišo virš pirmo manualo vamzdžių, todėl dalis didžiųjų pirmo manualo vamzdžių buvo nupjauti ir sulenkti. Pedalų oro dėžės ir vamzdžiai galėjo stovėti vargonų nugaroje.
1888–1889 m. Vilniaus Katedroje statydamas naujus vargonus, meistras J. Radavičius praplatino ir prospektą:
· senojo prospekto šonus papildė dar dviem išoriniais bokštais ir dviem gretimais laukeliais,
· pagal autentiškus pavyzdžius padarė trūkstamus medžio drožinių ornamentus.
Taip modifikuotas prospektas išliko iki šiol, o galutinė kompozicija kaip tik labai primena Karaliaučiaus Liobenikteno (Löbenichten) bažnyčios (Johann Preuss, 1782 m.) bei Vilniaus dominikonų bažnyčios vargonų prospektus.

Medžiagą parengė dr. Girėnas Povilionis

VILNIAUS UNIVERSITETO ŠV. JONŲ BAŽNYČIOS DIDIEJI VARGONAI

Autorystė: meistras Nicolaus Jantzon (autorystė nėra tiksliai įrodyta). Datavimas: 1765–1766 m. Klaviatūrų ir registrų kiekis: 1 manualas, pedalai, 23 (24) registrai, Pauke, Cymbelstern. Prospektas: ~850x940x205. Griežykla yra vargonų prospekto centre.

Šie vargonai buvo sukurti 1765–1766 m. Polocko Jėzuitų bažnyčioje. Jų kūrėju, manoma, galėjo būti žinomas Viliaus vargonų meistras Mikalojus Jansonas (Nicolaus Jantzon). Vargonai originale buvo vieno manualo su pedalais, turėjo 24 registrus.
Po 1831 m. sukilimo rusų valdžiai uždarius Polocko Jėzuitų bažnyčią, vargonai buvo perduoti Vilniaus universitetui. 1837-1839 m. meistras Teodoras Tiedemanas su sūnumis juos sustatė bei išplėtė iki trijų manualų ir 40 registrų. Šiais vargonais vargonavo žymus kompozitorius Stanislavas Moniuška, ilgą laiką gyvenęs Vilniuje ir dirbęs Šv. Jonų bažnyčioje.
XIX a. pabaigoje vargonus perstatė Vilniaus meistras Juozapas Radavičius. Jo instrumentas turėjo tris manualus ir 47 registrus. 1948 m. sovietų valdžios nurodymu Šv. Jonų bažnyčia buvo uždaryta ir paversta sandėliu, o vargonai išlaužyti ir išnešioti. 1965 m. Šv. Jonų bažnyčia perduota Vilniaus universitetui ir pradėta restauruoti. 1974 m. restauruotas vargonų fasadas, o 1983 m. pradėti ir instrumento atkūrimo darbai. Juos atliko UAB „Vilniaus vargonų dirbtuvė“, kuri instrumentą pabaigė 2000 m.
Vargonai atkurti, orientuojantis į XVIII-XIX pirmos pusės Lietuvos vargonų stilistiką, papildant instrumentą registrais, būtinais vėlesnio laikotarpio muzikai atlikti.
Iš XVIII a. vargonų išliko tik prospektas, kuris XIX-XX a. keletą kartų padidintas.
Autentiškos tik kelios dešimtys medinių vamzdžių.
Tiksli autentiška dispozicija nežinoma, tačiau rekonstruojama pagal įvairius istoriografinius šaltinius.
Dabar Šv. Jonų bažnyčios vargonai turi 64 registrus ir yra didžiausi Lietuvoje.

Medžiagą parengė dr. Girėnas Povilionis

ŠVENČIONIŲ VISŲ ŠVENTŲJŲ BAŽNYČIOS VARGONAI

Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčios vargonus 1905 metais pastatė Martynas Masalskis (1858–1954) – vienas žymiausių Lietuvos vargonų meistrų. Švenčionių vargonai yra vieni reikšmingesnių, gerai išsilaikiusių šio meistro instrumentų. Vargonai 51 opalų, 2 manualų, 20 registrų. Prospektas eklektiškas, 1 tarpsnio, suskirstytas į 5 laukelius, vidurinio ir kraštinių laukelių vamzdžių viršūnės padengtos arkomis.