LINKUVOS ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ŠKAPLIARINĖS BAŽNYČIOS VARGONAI

Autorystė: meistras Mikalojus Jansonas (Nicolaus Jantzon).
Datavimas: ~1764-1765 m.
Klaviatūrų ir registrų kiekis: 2 manualai, 21 registras, Pauke, Cymbelstern.
Prospektas: 510x620x170.
Linkuvos bažnyčioje 1764-1765 m. Vilniaus vargonų meistras Mikalojus Jansonas su pagalbininkais pastatė naujus vargonus.
1883 m. vargonus iš pagrindų perstatė, t.y. už seno vargonų prospekto pastatė naują instrumentą, Vilniaus vargonų meistras Juozapas Radavičius. 1897 m. instrumentą remontavo ir papildė Latvijos vargonų meistras Emil Martin. Perstatant instrumentą, vargonų spinta buvo ~1 metrą atitraukta nuo galinės sienos ir pagilinta, senosios griežyklos anga užsandarinta, o naujoji griežykla – įmontuota pietiniame spintos šone.
Prospektas sukurtas 1764 – 1774 m. – rokoko stiliaus vyravimo laikotarpiu, puošyba rokokinė, tačiau struktūra ir proporcijos dar barokinės. Jis beveik identiškas Vilniaus Šv.Pranciškaus ir Bernardino bažnyčios vargonams (1764-1766), kuriuos pastatė tas pats vargonų meistras M. Jansonas.
Traktūra mechaninė. Oro skirstymo dėžės sklendinės.

TYTUVĖNŲ ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS BAŽNYČIOS VARGONAI

Autorystė: meistras Nicolaus Jantzon.
Datavimas: 1789 m.
Klaviatūrų ir registrų kiekis: 2 manualai, 25 registrai, Pauke, Cymbelstern, Vox Campanorum.
Prospektas: 780x724x280.
Tytuvėnų švč. Mergelės Marijos bažnyčios archyviniuose šaltiniuose vargonai pirmą kartą buvo paminėti 1624 m. Po daugiau nei šimtmečio – 1747 m. – bažnyčioje jau stovėjo dveji vargonai. Bažnyčios dokumentuose taip pat minimas didžiųjų ir mažųjų vargonų remontas.
1789 m. liepos 7 d. už geradarių suaukotas lėšas vargonų meistras Mikalojus Jansonas (Nicolaus Jantzon) pastatė naujus 24 balsų vargonus. M. Jansono vargonai bažnyčioje išliko iki mūsų dienų ir yra valstybės saugoma istorinė vertybė.

KURTUVĖNŲ ŠV. APAŠTALO JOKŪBO BAŽNYČIOS VARGONAI

Autorystė: meistras Nicolaus Jantzon (?).
Datavimas: XVIII a. 9 deš. (iki 1793 m.).
Klaviatūrų ir registrų kiekis: 2 manualai, 24 registrai, Cymbelstern, Pauke.
Prospektas: 765x623x262.
Originalios griežyklos vietoje (prospekto centre) išliko 26 registrų traukių angos.
Autentiškas išliko tik prospektas. Išskirtine menine verte ir dydžiu pasižymintis Kurtuvėnų bažnyčios vargonų prospektas priskiriamas Vilniaus vargonų meistrui Mikalojui Jansonui. Tai vieni gražiausių ir didžiausių rokokinių vargonų prospektų Lietuvoje (pastatyti tarp 1790-1793 m.). Deja, 1932 m. istorinį instrumentą Šiauliuose dirbtuvę turėjęs meistras Otto Kratokvilas (emblema griežykloje) pakeitė nauju (senųjų vargonų vamzdžiai naujame instrumente nepanaudoti).

ROZALIMO ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS VARDO BAŽNYČIOS VARGONAI

Autorystė: meistras nežinomas.
Datavimas: 1796 m.
Klaviatūrų ir registrų kiekis:1 manualas, 12 registrų, Cymbelstern, Pauke (neišliko).
Prospektas: 343x277x137.
Autentiški vamzdžiai išliko tik prospekte. 1893 metais už seno prospekto meistras Friedrichas Weissenbornas iš Jakapilio (dab. Latvija) sumontavo naujus vargonus.
Fr. Weissenbornas dirbtuvę Jakapilyje buvo įkūręs nuo 1865 iki 1895 m. Latvijoje ir Lietuvoje pastatė bei perstatė apie 80 vargonų. Jo instrumentai panašūs į lietuvių vargonų meistro Juozapo Radavičiaus instrumentus. Vienas svarbiausių Weissenborno skiriamųjų bruožų, nebūdingų lietuvių meistrams, yra dažnai liežuvėliniuose registruose (trompete ar obojuje), vietoje įprastų besiplakančių liežuvėlių naudojami laisvo virpėjimo liežuvėliai (taip, kaip ir fisharmonijoje ar akordeone). Taip pat šio meistro vargonuose ganėtinai retos įvairių fleitinių balsų menzūros bei formos.
Lietuvoje Weissenborno vargonai išliko iki šių dienų - Mosėdžio, Rozalimo, Joniškėlio, Šeduvos, Biržų ir keliose kitose Lietuvos bažnyčiose.

KRAŽIŲ ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS NEKALTOJO PRASIDĖJIMO BAŽNYČIOS VARGONAI

Autorystė: meistras Martynas Masalskis
Datavimas: XX a. pr.
Klaviatūrų ir registrų kiekis: 2 manualai, pedalai, 21 registras.
Prospektas: neobarokinis.
Kražių švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios prospektas - vienas didžiausių ir meniškai vertingų neobarokinių prospektų Lietuvoje. Kurdamas vargonų prospektus, Martynas Masalskis neretai pasikviesdavo profesionalius drožėjus.
M. Masalskis (1858-1954) – vienas žymiausių Lietuvos vargonų meistrų, Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse pastatęs apie 50 vargonų bei 550 fisharmonijų.
Kaip ir daugelis XIX a. pab. – XX a. I pusės Lietuvos vargonų meistrų, M. Masalskis nemažai vargonų mechanikos dalių bei metalinių vamzdžių pirkdavo iš įvairių Vokietijos bei kitų Vakarų Europos vargonų firmų, o medinius vamzdžius, oro skirstymo dėžes, dumples ir kitas medines vargonų dalis gamindavo savo dirbtuvėje.
Tarp kitų M. Masalskio vargonų paminėtini esantys Kazokiškių, Krakių, Švenčionių, Šėtos, Šačių bažnyčiose.

PAKRUOJO ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO BAŽNYČIOS VARGONAI

Vargonus XX a. pradžioje pastatė žymus Kauno vargonų meistras Jonas Garalevičius. Apie tai liudija instrumento griežykloje esanti firminė porcelianinė emblema su įrašu „Jan Garalewicz/ Kowno“. Nuo 1904 m. Lietuvoje vėl leidus rašybą lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis, šio meistro vargonuose aptinkami įrašai lietuvių kalba: „Jonas Garalevičius/ Kaunas“.
Pakruojo bažnyčios vargonai – nedideli, vieno manualo, su pedalais, 12-os balsų. Instrumento dispozicija grynai romantinė, kurioje dominuoja aštuonpėdžiai fleitiniai balsai, papildyti liežuvėliniu Trompetu. Traktūra mechaninė, oro skirstymo dėžės sklendinės. Griežykla atskirta nuo vargonų spintos ir įmontuota priešais prospektą.
Vargonų prospektas istoristinis, su neogotikos elementais, vieno tarpsnio, trijų arkinių langų. Centrinio lango viršų puošia ažūriniais pjaustiniais puoštas masverkas.

SKAISTGIRIO ŠV. JURGIO BAŽNYČIOS VARGONAI

Vargonus, spėjama, XIX a. vid. sukūrė Liepojos vargonų meistras Karlas Hermanas (Carl Herrmann).
Tai nedidelis, vieno manualo, 6 registrų instrumentas. Jis išsiskiria barokiniams ir klasicistiniams Lietuvos vargonams būdingais įrenginiais: akustiniu būgnu ir žvaigždiniais varpeliais.
Akustinis būgnas sudarytas iš dviejų greta stovinčių vamzdžių, kurie suderinti pustonio skirtumu ir skleidžia stiprų vibruojantį garsą, primenantį būgno mušimą.
Žvaigždiniais varpeliais pavadintas varpelių įrenginys remiantis vokiečių bei lenkų terminologijoje vartojamais analogiškais pavadinimais bei tuo, kad šie varpeliai beveik visada būdavo montuojami su kartu besisukančia žvaigžde.
Varpelių ir būgno įrenginiai ypatingai būdingi XVII-XIX a. pirmopje pusėje Lietuvoje statytiems vargonams, naudoti per šv.Velykų, šv.Kalėdų ir kitas šventes.

NAUJOSIOS ŽAGARĖS ŠV. PETRO IR POVILO BAŽNYČIOS VARGONAI

Naujosios Žagarės bažnyčioje esančių vargonų prospektas ir instrumentas yra nevienalaikiai. Prospektas išliko iš senųjų XIX a. pradžios vargonų, o dabartinis instrumentas, sukurtas apie 1865 m., turi vieną manualą, pedalus ir 15 registrų. Ištyrus instrumento vidų ir vamzdyną galima daryti prielaidą, kad tai – meistro Karlo Hermano (Carl Herrmann) kūrinys.
Iš XIX a. pr. vargonų išliko tik prospektas ir, manoma, žvaigždiniai varpeliai (Cymbelstern).

JONIŠKIO ŠVČ. MERGELĖS ĖMIMO Į DANGŲ BAŽNYČIOS VARGONAI

Joniškio rajone vertingi istoriniai vargonai yra Joniškio katalikų bažnyčioje. Tai Latvijos vargonų meistro Karlo Hermano (Carl Herrmann) darbas. Joniškio vargonus šis meistras pastatė 1859 m.
Instrumentas turi du manualus, pedalus ir 24 registrus, ir yra didžiausias šio meistro instrumentas Lietuvoje.
Instrumentą 1905 m. iš dalies perdarė meistras Kerstingas (?). Nors per beveik 150 metų instrumentas buvo keletą kartų perdarytas, tačiau išliko dauguma originalaus vamzdyno. Plati spalvinė instrumento balsų paletė leidžia griežti platų koncertinį repertuarą.

Informacija parengta pagal dr. Girėno Povilionio straipsnių duomenis