VANAGŲ EVANGELIKŲ LIUTERONŲ BAŽNYČIOS VARGONAI

Autorystė: P. B. Voelkneris (Vokietija) Datavimas: 1908 m. Klaviatūrų ir registrų kiekis: du manualai, pedalai ir 9 registrai. Registrų ir klaviatūrų traktūra – pneumatinė. Oro suskirstymo dėžės – kėglinės. Vargonų apačioje yra vienerios plaukiojančios dumplės su dvejais oro semtuvais, dumiamos šiaurinėje vargonų pusėje esančiomi dvejomis pedalinėmis paminomis. Griežykla įmontuota vargonų prospekto centrinėje dalyje. Prospekto stilius: Istorizmas, barokinė prospekto architektūra su neogotikos elementais.

Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčios vargonai – vertingas XX a. pr. muzikinės kultūros paminklas, galintis reprezentuoti šio laikotarpio vargonų statybos tendencijas. Tai vienintelis žinomas ir išlikęs meistro P. B. Voelknerio instrumentas Lietuvoje.
Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčios muzikos chore stovi 1908 m. meistro P. B. Voelknerio pastatyti vargonai. Prospekto architektūrinė kompozicija yra tradiciškai neobarokinė, tačiau puošta įvairiais eklektiniais elementais ir drožiniais.
Apie 1960 m. vargonai buvo remontuojami, dalis vamzdžių buvo pakeista naujais. 2003 m. evangelikų liuteronų lėšomis vargonai restauruoti.

KARTENOS ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ĖMIMO Į DANGŲ BAŽNYČIOS VARGONAI

Autorystė: meistras nežinomas. Datavimas: 1805 m Klaviatūrų ir registrų kiekis: 1 manualas, 12 registrų. Prospektas: 370x350x136. Dumplės lygiagretinės, vienerios, neoriginalios. Griežykla yra kairėje pusėje (žiūrint į vargonus). Dauguma vamzdžių, oro skirstymo dėžės, mechanika ir kitos dalys išliko autentiški.

XIX a. pab. statytoje unikalioje medinėje Kartenos bažnyčioje stovi istoriniai vėlyvojo baroko-klasicizmo stiliaus vargonai. Jie apjungia kelių amžių ir meistrų darbus: 1774 m. Vilniaus meistro Pauliaus Celle’s (Zelle) ir XIX a. pr. nežinomo meistro. Apie pirmąjį vargonų meistrą liudija išlikę įrašai lotynų kalba: “fecit Paulus Celle 1774 in Wilna”, išvertus reiškia – “padarė Paulius Celle iš Vilniaus”.
Šiandien medinėje, statytoje XIX a. pab. Kartenos bažnyčioje stovi istoriniai, vėlyvojo baroko-klasicizmo stiliaus vargonai. Tai vieni seniausių instrumentų Kretingos krašte. Vargonai įkomponuoti erdviame bažnyčios choro balkone, greta galinės sienos. Tiek vargonų prospekto, tiek instrumento tikslios sukūrimo datos nežinomos. Pagal darbo stilistiką ir įrašus su datomis, bei analogus, autentiškoji dalis datuojama XVIII a. pab.-XIX a. pr.
Yra duomenų, kad dabartiniai vargonai perkelti iš senosios, 1873 m. sudegusios Kartenos bažnyčios. Manytina, kad 1873 m. perkėlus vargonus, buvo remontuotas ne tik instrumentas, tačiau panašiu metu perdaryta vargonų prospekto medžio drožinių puošyba.

KRETINGOS EVANGELIKŲ LIUTERONŲ BAŽNYČIOS VARGONAI

Autorystė: meistras Johann Preuss. Datavimas: 1785 m Klaviatūrų ir registrų kiekis: 1 manualas, 8 registrai, Cymbelstern. Į dabartinę vietą vargonai perkelti 1899 m. iš Kretingalės bažnyčios. Prospektas: 414x~240x117. Griežykla yra prospekto centre. Dabartinės dumplės plaukiojančios, neautentiškos. Beveik visas vagonų vamzdynas (išskyrus registro Mixtur ir keletą pavienių vamzdžių), mechanika išliko autentiški.

Kretingos liuteronų bažnyčios vargonai – tai unikalus XVIII a. barokinis instrumentas, pastatytas Karaliaučiaus karaliaus rūmų meistro Johann Preuss 1785 m. Šie Johann Preuss vargonai – vieninteliai išlikę ne tik Lietuvoje, bet, gali būti, ir Europoje (kol kas nėra tikslių duomenų iš dabartinei Lenkijai priklausančios Prūsijos teritorijos), išlaikę beveik originalią būklę.
Kretingos instrumentas turi istorinę, meninę, mokslinę bei muzikinę vertes, kuriomis remiantis, 2002 m. šie vargonai buvo įtraukti į Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir tapo valstybės saugomu Kultūros istorijos paminklu. Be to, jie užima reikšmingą vietą bendrame Europos vargonų paveldo kontekste kaip vienas iš XVIII a. II pusės išlikusių Karaliaučiaus vargonų mokyklos pavyzdžių.

JUDRĖNŲ ŠV. ANTANO PADUVIEČIO BAŽNYČIOS VARGONAI

Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčios vargonai yra barokinio stiliaus. Du manualus, pedalus ir 11 registrų turintį instrumentą nežinomas autorius sukūrė XVIII a. II p. Pedalai prijungti XX a. pr. Vargonų registrų ir klaviatūrų traktūra – mechaninė, oro skirstymo dėžės – sklendinės. Išlikusios senosios autentiškos pleištinės vargonų dumplės, kurios šiuo metu nenaudojamos ir saugomos bažnyčios palėpėje.
1961 m. spalio mėn. vargonus remontavo meistras Lapinskas.
Vargonai turi istorinę, techninę-konstrukcinę, tipologinę ir muzikinę kultūrinę vertę. Su bažnyčios interjero įrenginiais jie sudaro nedalomą ansamblį.

Informacija parengta pagal dr. Girėno Povilionio straipsnių duomenis