Barokinis parkas ribojasi su Jėzaus Viešpaties bažnyčios ir trinitorių vienuolyno sklypu – jų statybą fundavo tie patys Sapiegos. Kazimieras Jonas Sapiega ne šiaip sau pasikvietė būtent trinitorių ordino vienuolius. XVII a. pabaigoje atvykę į Vilnių trinitoriai buvo reformuoto trinitorių ordino ispaniškosios atšakos atstovai. Jie buvo pasišventę retai tarp to meto šventikų misijai – išpirkti belaisvius iš kitatikių nelaisvės. Tai buvo aktualu Kazimierui Jonui Sapiegai, LDK didžiajam etmonui, vadovavusiam LDK kariuomenei Lenkijos ir Lietuvos valstybės karo su Osmanų imperija (1683– 1699 m.) metu.

Jėzaus Viešpaties bažnyčios architektūra ir išlikę jos dekoro fragmentai primena šios Lietuvoje retos vienuolijos dvasinę tradiciją ir liudija aukštą šventovės fundatorių meninės kultūros lygį. Vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčia pastatyta 1694–1717 m. Ją dekoravo skulptorius Giovanni Pietro Pertis. Centriško plano bažnyčia įdomi savo architektūros sprendimu ir plastiniu dekoru, kuriančiu jaukų ir harmoningą interjerą. Pagrindinio bažnyčios fasado svarbiausias dekoratyvinis akcentas – dvigubas frizas, papuoštas turtingu reljefiniu ornamentu su virš portalo įkomponuota skulptūrine grupe, simbolizuojančia trinitorių veiklą (reljefas vaizduoja du krikščionis karius, patekusius į kitatikių nelaisvę, ir juos raminantį angelą). Bažnyčia Švč. Atpirkėjo Jėzaus Nazariečio titulu pirmą kartą konsekruota 1716 m. Kitą dieną į bažnyčią įnešta Jėzaus Nazariečio skulptūra, kuri ispano kun. Juozapo ir Kazimiero Jono Sapiegos lėšomis pagaminta Romoje pagal Madride saugotą stebuklingą Ecce Homo skulptūrą. Trinitorių vienuolyno namai pradėti statyti 1694 m., baigti XVIII a. pradžioje. Vienuolyno pastatai santūrių architektūros formų, jų fasadai lygūs, tik karnizas juosia pastogę.

baznycia1x120baznycia2x120baznycia3x120

S. Gaudėžos fotografijos (2010 m.)