parkas1x550

Iš Vilniaus miesto plano (XIX a. Vid), KPC, F. 912

Sapiegų rūmų pastatymo laikais jų apylinkės atrodė visiškai kitaip nei dabar – nuo Sapiegų kalvų tekėjo upelis, dabartinė L. Sapiegos gatvė buvo upelio vaga. Kitas upelis tekėjo per Trinitorių bažnyčios šventorių ir jie abu sutekėjo į Nerį, taip suformuodami Sapiegų parko formą. Sapiegų rezidencijos parkas – seniausias ir vienas iš ryškiausių taisyklingo geometrinio barokinio parko pavyzdžių Lietuvoje. Plati tiesi alėja – pagrindinė kompozicijos ašis – buvo nukreipta į rūmų centrą ir pabrėžė Sapiegų rezidencijos reikšmę. Parke buvo gausu tvenkinių, parteryje – gėlynų ir retų rūšių augalų. Alėjos vedė prie taisyklingose aikštelėse įrengtų fontanų, dekoratyvinių skulptūrų, pavėsinių, paviljonų. Šalia buvo giraitė, žvėrynas. XVIII a. antrojoje pusėje parkas išplėstas į pietų pusę, įrengta landšaftinė dalis. Iki mūsų dienų parke išliko seniausia Vilniaus liepa. Tik parką juosianti siena padėjo iki mūsų dienų išlikti ne tik seniesiems parko medžiams, bet ir baroko laikais paplitusiam radialiniam parko išplanavimui.

parkas2x240parkas3x240

S. Gaudėžos fotografijos (2010 m.)