Filme apie G.Petkevičaitę-Bitę – rašytoją menantys kultūros paveldo objektai

Džiaugiamės neseniai pasirodžiusiu Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos iniciatyva sukurtu dokumentiniu filmu (režisierė Agnė Marcinkevičiūtė) apie rašytoją G. Petkevičaitę-Bitę (1861–1943). Filme „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, žmonės ir laikas“ matome vietas ir žmones, visoje Lietuvoje saugančius Bitės atmintį dabar. Ypatinga vieta dokumentiniame pasakojime tenka kultūros paveldo objektams, menantiems rašytoją. Tai jos gimtasis Puziniškio dvarelis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 404). Šis XIX a. viduryje įkurtas dvarelis glaudžiai susijęs su Petkevičių giminės gyvenimu. Gyvendama šiame dvare G. Petkevičaitė-Bitė debiutavo kaip rašytoja. Šiuo metu dvare atnaujinta rašytojos memorialinė ekspozicija. Puziniškis buvo tapęs Šiaurės Lietuvos kultūros centru. 

Sutvarkyta Balio Sruogos vaikystės klėtis

Lapkričio mėnesį buvo baigta tvarkyti rašytojo Balio Sruogos sodybos klėtis Biržų rajono Vabalninko seniūnijos Baibokų kaime. Klėtis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 22839), kaip ir visa sodyba (kodas – 10488) yra nacionalinės reikšmės valstybės saugomas objektas. Tvarkybos darbai pradėti 2020 m. Buvo restauruoti lauko akmenų ir plytų mūro pamatai, klėties rąstų sienos, įrengta nuogrinda, suremontuota medinė gegninė stogo konstrukcija, perdangos sijos, restauruotos durys, pagal išlikusias autentiškas detales pagaminti trūkstami kalvio darbo elementai (rankenos, vyriai), restauruotas prieklėtis su kolonomis ir tvorelėmis, vidaus laiptai, pagal ikonografinę medžiagą atkurta čerpių stogo danga, įrengta žaibosauga. 

Pasaulio paveldo miestų atstovai diskutuoja Vilniuje

Pradedamas rengti Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, ir jos apsaugos zonos tvarkymo planas

Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo ir Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatomis, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos informuoja apie pradedamą rengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentą – Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (unikalus kodas kultūros vertybių registre 22149) ir jos apsaugos zonos tvarkymo planą (toliau – Kauno Naujamiesčio tvarkymo planas).

Bandoma pritraukti reikiamą dėmesį tradicinės architektūros išsaugojimui

Šių metų rudenį daugeliui valstybės įstaigų buvo išplatintas pranešimas apie tradicinės architektūros išsaugojimą, kurį pasirašė būrys tradicinei architektūrai neabejingų specialistų. Pranešimu kviečiama plėtoti bendradarbiavimą organizuojant pasitarimus rūpimiems klausimams spręsti. 

Lenkijoje aptarti Lietuvai svarbaus paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo klausimai

Spalio 19–20 dienomis KPD organizuotoje išvykoje į Lenkiją KPD ir Kultūros ministerijos atstovai susipažino su lietuviško paveldo situacija Lenkijoje, aplankė Lietuvai svarbius ir potencialiai ženklintinus objektus Varšuvoje, Seinuose, Prostki gyvenvietėje. Su Lenkijos kultūros paveldo institucijų, vietos savivaldos atstovais tarėsi dėl Lietuvai svarbaus paveldo aktualizavimo, pristatymo visuomenei ir išsaugojimo. Ypač daug dėmesio skirta vietovei, kur 1911 m. kovo 28 dieną mirė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. 

KPD direktorius Vidmantas Bezaras, Teritorijų planavimo ir paveldo tyrimų organizavimo skyriaus l. e. vedėjos pareigas  Indrė Baliulytė, Kultūros ministerijos Atminties institucijų grupės patarėja Vaiva Lankelienė pirmiausia apsilankė Seinuose, kur su Lietuvos Respublikos konsulato Seinuose atstovais aptarė lietuviško paveldo puoselėjimo ir išsaugojimo klausimus Seinų apskrityje. Aplankė Lietuvos savanoriųkapus Berznykokapinėse.

Papildoma paveldosaugininkų konsultacija Kėdainiuose

Visuomenė išrinko 10 gražiausių Vilniaus medinių durų

Šių metų rugpjūčio-rugsėjo mėn. Medinės miesto architektūros muziejus organizavo konkursą „Vilniaus medinukų TOP 2022. Medinės durys“. Jo metu visuomenė turėjo galimybę internetinėje galerijoje balsuoti už labiausiai jiems patikusias medines sostinės duris. Konkurse savo nuomonę pareiškė daugiau nei 470 balsuotojų, išrinkusių 10 gražiausių medinių durų Vilniuje.  Konkurse dalyvavo lankytojų pasiūlytos ir muziejaus atrinktos 50 medinių durų, joms parengti trumpi aprašymai, akcentuojantys autentiškas konstrukcijų ir puošybos detales, architektūrinių stilių raišką. Konkurso rezultatai skelbiami Medinės miesto architektūros muziejaus internetiniame puslapyje esančioje galerijoje

„FIXUS Mobilis“ apžvelgia pirmąjį veiklos etapą